Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktorius Hansas Kluge teigia, kad atsiradus koronaviruso omikrono variantui pandemija perėjo į naują fazę ir galbūt Europoje artėja prie pabaigos. Ar tai reiškia, kad koronavirusą jau galime prilyginti gripui? Ar didelis atvejų skaičius – vis dar vers galvoti apie karantiną?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ Jonė Sąlygaitė kalbino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sveikatos skyriaus stiprinimo vedėjos patarėją Ginretą Megelinskienę.
Visuotinio renginių draudimo nebus?
Dalis savivaldybių jau uždraudė renginius uždarose patalpose. Tuo metu centrinė valdžia, kaip pastebėjo SAM atstovė, saugumo priemonių dėl renginių jau ėmėsi. Į juos patekti reikalingas galimybių pasas, praėjusią savaitę dalyviams privalomi tapo ir respiratoriai.
Pasak G.Megelinskienės, itin svarbus žmonių atsakingas elgesys. „Galima uždrausti renginius ar kitus žmonių susibūrimus, bet jei žmonės turės buitinius kontaktus, rengs vakarėlius namuose ir panašiai, tai taip nebus ta geroji praktika, kurios dabar reikėtų laikytis“, – pabrėžė SAM atstovė.
Jos teigimu, pandemijos valdyme itin svarbios bus ateinančios kelios savaitės.
„Turime didelius COVID-19 atvejų skaičius (…) Turėsime kritines 2-3 savaites. Bent jau tokia prognozė kyla iš kitų šalių patirties. Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo didelis ir staigus atvejų skaičius kilimas ir vėliau stabilizavosi situacija, sergamumo rodikliai ėmė mažėti“, – sakė G.Megelinskienė.
Reakcija į omikron iššūkį
Pasak jos, sprendimo dėl gyvybiškai svarbių sričių atstovo darbo nereikėtų interpretuoti taip, kad į omikron atmaina nežiūrima rimtai – priešingai tai reakcija į jos plitimo galimus iššūkius.
„Šis sprendimas priimtas, nes stebime didėjančius sergamumo rodiklius. Omikron atmaina Lietuvoje jau yra dominuojanti. Matome, kad vis didėja tiek sergančių asmenų skaičius, tiek sąlytį turėjusių, kurie yra saviizoliacijoje.
Taip pat stebėjome kitų šalių patirtis. Ten atvejų skaičiai taip padidėjo, kad dalies funkcijų žmonės jau nebegalėjo atlikti, nes yra tokių sričių, kuriose niekas kitas tų funkcijų neįvykdys. Dėl to yra reikalinga numatyti, kad esant kritinei situacijai, pavyzdžiui, įvykus šilumos tinklų avarijai, kurią reikėtų likviduoti, o visi darbuotojai būtų izoliacijoje, ar užsikrėtę COVID-19 liga, tačiau nejaustų simptomų – būtų sudaryta galimybė jiems atlikti savo funkciją. Žinoma, laikantis papildomų atsargumo priemonių.
Norėčiau pabrėžti, kad šie sprendimai priimti ne todėl, kad situacija yra gerėjanti, būtų laisvinami ribojimai, o priešingai – situacija tampa vis sudėtingesnė, vis daugiau žmonių serga arba izoliuojasi“, – dėstė G.Megelinskienė.
Ji pridūrė, kad į darbą grįžęs užsikrėtęs asmuo turėtų laikytis papildomų atsargumo priemonių – dėvėtų tik respiratorių be vožtuvo, imtųsi kitų nefarmacinių priemonių.
Visgi, G.Megelinskienė pabrėžė besivilinti, kad naujosios tvarkos taikyti nė neprireiks.
„Atsarga gėdos nedaro. Mes tų priemonių ėmėmės, priimti atitinkami sprendimai. Bet (tikimės – red. pastaba), kad tokios situacijos nebus. Gal pavyks rasti pakaitinius darbuotojus, kurie galės vykdyti funkcijas.
Kitas dalykas, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze arba yra neseniai imunizuoti, kas sukelia prielaidą, kad bent tiems asmenims nebus tokios didelės rizikos užsikrėsti omikron atmaina.
Taip, vakcinų efektyvumas mažėja, praėjus 4-5 mėnesiams po pilnos vakcinacijos. Tačiau pasiskiepijus sustiprinančiąja doze imuninis atsakas yra pakankamai geras ir tų asmenų tikimybė užsikrėsti yra gerokai mažesnė“, – akcentavo G.Megelinskienė.
Ragina tirtis dėl ligos
Vis pasigirsta abejonių dėl greitųjų COVID-19 testų patikimumo. SAM atstovė pabrėžė, kad vaistinėse ir parduotuvėse gyventojams įsigyti prieinami testai privalo atitikti specialius reikalavimus.
Jie naudingi, nes pajutus peršalimo simptomus ir gavus teigiamą savikontrolės testo rezultatą, galima tikslingai nuvykti į mobilųjų COVID-19 tyrimų punktą ir įsitikinti, ar nesergama koronavirusu.
Tuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir laboratorijose atliekami greitieji antigeno testai, siūlomi tuomet, kai žmogus turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju.
Visgi, G.Megelinskienė pabrėžė, kad patikimiausi yra PGR testai, kurie nemokamai atliekami testavimo punktuose.
