Pasak VVKT viršininko G.Andrulionio, šis dėsningumas ėmė ryškėti paskutinįjį 2021-ųjų metų ketvirtį.
„Gauti pranešimai apie blėstantį vakcinų poveikį. Tai yra apie nustatytą COVID-19 ligą po pilnos vakcinacijos, kitaip tariant, apie skiepo neveiksmingumą. Nuo birželio mėnesio gauti 375 tokie pranešimai“, – antradienį spaudos konferencijoje pasakojo VVKT viršininkas.
Daugiausia skundų – dėl „Comirnaty“ vakcinos
VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr. Rugilė Pilvinienė pažymėjo, kad pranešimų pagausėjimas visuomet sutapdavo su skiepijimosi suintensyvėjimu.
„Ypač išsiskyrė du mėnesiai – vasaris, kai „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcina buvo pradėti skiepyti pedagogai. Tada buvo labai didelis pranešimų suaktyvėjimas. Balandį, gegužę, birželį irgi turėjome nemažą pranešimų srautą, kuris buvo nulemtas didelių vakcinacijos srautų vakcinuojant gyventojus „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer“ ir „BioNtech“) vakcina.
Vasaros laikotarpiu vakcinacijos srautai mažėjo ir pranešimų skaičius proporcingai sumenko. Išsiskyrė rugpjūčio mėnuo, kai daugiausia buvo skiepyta „Comirnaty“ vakcina ir daug žmonių pageidavo būti paskiepyti „Janssen“ vakcina.
Pastaroji buvo vartojama vienos dozės režimu. Akivaizdu, kad žmonės norėjo išvykti, pailsėti ir tas vienadozės vakcinos vartojimo suaktyvėjimas buvo susijęs su tuo“, – paaiškino R.Pilvienienė.
Pasak jos, spalį vakcinacija vėl suintensyvėjo, bet pranešimų dėl įtariamų šalutinių poveikių nepadaugėjo. Lapkritį skundų vėl padaugėjo. Tai siejama su aktyvesniu skiepijimu sustiprinančiąja doze.
Per pirmuosius vakcinacijos metus (nuo 2020 m. gruodžio 27 dienos iki 2021 m. gruodžio 31 dienos) VVKT sulaukė 6 808 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakcinas nuo COVID-19 ligos. ĮNR pranešimai sudarė 0,16 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotų vakcinų dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki gruodžio 31 dienos siekė 4 131 021 dozę).
Per pirmuosius vakcinacijos metus žmonės buvo skiepijami keturiomis Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis.
VVKT 2021 m. gavo 6 808 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu. Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 3 396 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vartojimo buvo gauta 611 pranešimų apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 2 292 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 479 pranešimai apie ĮNR. 30 pranešimų apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Kaip pažymėjo G.Andrulionis, didelis skundų dėl reakcijų po „Comirnaty“ vakcinos skaičius yra dėsningas – ja Lietuvoje gyventojai skiepijosi dažniausiai.
„Apžvelgus metų tendencijas matome, kad „Vaxzevria“ vakcina sulaukė dvigubi daugiau pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, nei kitos vakcinos“, – pastebėjo G.Andrulionis.
Jis išskyrė ir VVKT gautus pranešimus po skiepijimo sustiprinančiąja vakcinos doze. Tokių skundų iki praėjusių metų pabaigos sulaukta 333.
Dauguma reakcijų – nesunkios
Didžiąją dalį 2021 metais gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y., 6 401 pranešimas arba 94 proc. Apie sunkias ĮNR gauta 407 pranešimai ir tai sudarė apie 6 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.
„Šitas skaičius yra labai neženklus“, – apie mažą sunkių reakcijų dalį kalbėjo R.Pilvinienė.
Įvertinus gautų ĮNR pranešimų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad apie 72 proc. ĮNR pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys, 28 proc. – vyrai. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 6-98 metai.
Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė 12 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 82 proc. ir 6 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Mirčių dėl vakcinos nenustatyta
2021 m. VVKT gavo 29 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 75 metai, dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.
„Nė vieno iš praneštų atvejų nei pranešėjai sveikatos priežiūros specialistai, nei mes nenustatėme tvirto priežastinio ryšio su vakcinacija. Tarp mirties priežasčių vyravo kardialinės mirties priežastys, buvo 3 insulto atvejai, 2 plaučių uždegimo, 1 sunkus atvejis susijęs su sunkaus autoimuninio susirgimo atsinaujinimu.
Buvome gavę vieną pranešimą apie mirtį po onkologinės ligos, kurią pranešėjas pateikė įtardamas, kad onkologinė liga pablogėjo praėjus kuriam laikui po vakcinacijos.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai buvo tik prielaida paties pranešėjo, kuris buvo ne sveikatos priežiūros specialistas, o gyventojas pranešęs apie artimojo mirtį, kaip, jo nuomone, tai buvo susieta su vakcinacija“, – paaiškino R.Pilvinienė.
„Norėtume patikinti, kad masinio mirčių srauto, kaip kad pranešama socialiniuose tinkluose, ar keliamos įvairios dvejonės, kad žmonės masiškai miršta nuo vakcinacijos... Mes tikrai to iš savo pranešimų srauto nematėme“, – pridūrė VVKT atstovė.
Sunkios reakcijos: perikarditas, trombozė, alpulys
R.Pilvinienė pabrėžė, kad skirtingų gamintojų vakcinų galimai sukeltos šalutinės reakcijos menkai kuo skyrėsi.
Po pasiskiepijimo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinomis fiksuoti reti alpulio, bendro silpnumo, padidėjusio kraujo spaudimo, perikardito ar miokardito atvejai.
Tiesa, kalbėdama apie „Vaxzevria“ vakciną ji išskyrė du trombozės ir trombocitopenijos sindromo atvejus. „Taip pat esame gavę pranešimų ir apie trombolebitą – periferinių venų uždegimą su tromboze“, – teigė VVKT atstovė.
Tarp „Janssen“ vakcina pasiskiepijusių išskirtos sunkios įtariamos reakcijos – pykinimas, alpulys, vienas miokardito ar perikardito atvejis.
Vaikų reakcijos į vakcinas
Vaikų skiepijimas nuo COVID-19 Lietuvoje vykdytas tik praėjusių metų antroje pusėje. Vaikai skiepyti tik dviejų gamintojų vakcinomis. Po „Comirnaty“ skiepo gautas 41 pranešimas, 6 iš jų – 5-11 m. amžiaus grupėje.
Visos 5-11 m. amžiaus grupėje fiskuotos reakcijos – nesunkios. 12-17 m. grupėje pranešta apie 8 sunkias ĮNR. Tai pranešimai miokarditą ar perikarditą, fiksuotas apendicito atvejis, anafilaksinė reakcija po vakcinos suleidimo ir traukuliai esant aukštai temperatūrai.
„Tai tokia situacija, kai vaikams ar paaugliams pasireiškia taip vadinami hiperterminiai traukuliai. Galima ji ir be vakcinacijos, įvairių infekcinių ligų, net ir visai nesunkių, metu. Tai rodo vaiko nervų sistemos ypatumą ir polinkį traukuliams, esant aukštai kūno temperatūrai“, – paaiškino R.Pilvinienė.
Specialistė pažymėjo, kad vaikams pasireiškusios reakcijos atspindėjo bendras tendencijas, išryškėjusias skiepijant suaugusiuosius.
„Spikevax“ vakcina skiepyta mažiau vaikų ir gauti vos 4 pranešimai apie nesunkias nepageidaujamas reakcijas 12-17 m. amžiaus grupėje.
VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.
