„Jeigu pasižiūrėsime į kitas Vakarų Europos šalis, kuriose dominuoti omikron atmaina pradėjo gruodžio mėnesį, tai jie jau turi ilgesnę patirtį, ten jau hospitalizacijos skaičiai didėja.
Be abejonės, serga ir medikai. Būtent ta bėda gali būti ne tik lovų užimtumas, bet ir, kad nebus kam dirbti. (Tas gresia – red.) ne tik medikų bendruomenei, bet ir kitų svarbiausias funkcijas atliekančių įmonių, ar transporto, ar vidaus reikalų, policijos, maisto tiekimo.
Jeigu bus matyti, kad labai skaitlingai pradeda sirgti vienos ar kelių sričių darbuotojai, be abejo, bus imamasi griežtesnių priemonių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ dėstė D.Razmuvienė.
Reanimacijos skyriuose, pirmadienio duomenimis, užimtos buvo 84 lovos. Tai beveik tris kartus mažiau nei nustatyta kritinė riba. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Paklausta, ar susirgus daugiau medikų, griežtesnių priemonių gali būti imamasi, esant ir mažesniam ligoninių užimtumui, NVSC atstovė tokios galimybės neatmetė.
„Reikės reaguoti į situaciją, kuri susiformuos ir tų 240 lovų galbūt nereikės laukti, bet jeigu iškris medikai, tokiu atveju nebebus kam teikti pagalbos. Nepakeisi mediko kitos specialybės žmogumi. Be abejonės, reikės imtis kraštutinių priemonių ir viena iš kraštutiniausių, kaip žinome, yra karantinas“, – sakė D.Razmuvienė.
Kartu ji paragino nespėlioti, ar Lietuvoje prireiks dar vieno karantino.
Epidemiologė pabrėžė, kad medicininis personalas nėra sukoncentruotas vienoje vietoje, o skirtingų miestų šalies gydymo įstaigos tarpusavyje koordinuoja savo veiksmus, daugiau pacientų turinčioms ligoninėms pagelbėti gali tos, kuriose jų mažiau.
„Tos ligoninės, kurios teikė pagalbą pandeminiams ligoniams, nei viena nebuvo uždaroma. Manau, kad ir šiuo metu, jei taip atsitiktų, būtų galvojama ir imamasi kitų priemonių. Ne vien tik to karantino“, – paaiškino D.Razmuvienė.
Įvertino naujausius pokyčius
Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo pakeitimai: sutrumpintas saviizoliacijos laikotarpis, renginiuose privalomi tapo respiratoriai. Plačiau apie pokyčius perskaityti galite čia.
NVSC atstovė tikino, kad naujausios priemonės yra logiškos ir buvo reikalingos.
„Tikrai labai laiku priimtos tos priemonės, vadinamieji pakeitimai arba sugriežtinimai, nes omikron atmaina, ko gero, jau baigia išstumti delta atmainą. Kaip visi jau žinome, omikronas yra pasižyminti greitu plitimu ir dideliu užkrečiamumu“, – aiškino D.Razmuvienė.
Ji pridūrė, kad įsigalioję pokyčiai reikalingi, siekiant „bent kažkiek pristabdyti omikron atmainos plitimą“.
Epidemiologė priminė, kad pirmosios dvi šių metų savaitės pasižymėjo itin sparčiu sergamumo koronavirusu augimu.
„Tas didėjimas, augimas – labai žymus. Antros savaitės sergamumo skaičiai, apskritai tas pokytis yra 30 proc. didesnis negu sausio pirmos savaitės sergamumas.
Jeigu mes paimsime savaitgalio dienas ir palyginsime absoliučius skaičius, tai matysime, kad daugiau nei 40 proc. didesni sergamumo skaičiai vien per dvi dienas. O mes puikiai žinome, kad savaitgalį sergamumo registracija, žmonių tyrimai yra vangesni“, – pažymėjo D.Razmuvienė.
Pastarosiomis savaitėmis daugiau nei 20 proc. diagnostinių COVID-19 tyrimų duoda teigiamą rezultatą. Tai reiškia, kad liga nustatoma, kas penktam besitikrinusiam.
„Situacija tikrai neina geryn ir visos tendencijos, dabar jau galima sakyti, eina į blogąją pusę. Mokslininkai, matematikai prognozuoja, kad tie skaičiai didės“, – perspėjo epidemiologė.
Ji paaiškino, kad saviizoliacija iki 7 dienų sutrumpinta, atsižvelgiant į trumpesnę koronaviruso omikron atmainos inkubacinį periodą.
Nebetirs visų atvejų
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 300 aktyvių COVID-19 protrūkių, 115 jų – ugdymo įstaigose.
„Dėl mokyklų epidemiologinės priežiūros yra nuspręsta, kad bus dalinami greitieji antigeno testai, jog kiekvienos savaitės pirmąją dieną į mokyklą ateinantis vaikas būtų namie pasidaręs testą, būtų aišku, kad ateina vaikai, kurie neturi užsikrėtimo“, – priminė D.Razmuvienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad NVSC nuo šio pirmadienio bandys nukrauti šeimos gydytojams tenkančią naštą ir išduos nedarbingumo pažymėjimus asmenims, kurie turėjo saviizoliuotis po rizikingų kontaktų, taip pat grįžę iš užsienio.
D.Razmuvienė paaiškino, kad šio darbo imsis NVSC specialistai anksčiau atlikdavę epidemiologinius tyrimus. Šie dėl didelio susirgimų skaičiaus nebebus atliekami.
„Atvejų daugėja (…) galbūt bus ir 6 tūkst. per dieną. Tai ištirti kiekvieną atvejį ir jo turėtus kontaktus – neįmanoma. Tai absoliučiai žmogiškąja prasme tapo nebeįmanoma, šito nebedaro ir kitos šalys“, – sakė NVSC atstovė.
Ji paaiškino, kad epidemiologiniai tyrimai bus tęsiami koncentruojantis tik į artimus kontaktus: šeimoje ir darbo vietoje.
„Bet apie kiekvieną (atvejį – red.), kaip anksčiau buvo daroma, kitoje socialinėje aplinkoje, tų žmonių tikrai nebebus ieškoma, su jais kalbama, pildomos anketos. Tai užimdavo labai daug laiko ir kokybiškai ištirti buvo įmanoma apie 2 tūkst. atvejų.
Dabartiniu atveju gali būti ir apie tris kartus daugiau atvejų, tai tas darbas nebetenka prasmės. Visas dėmesys bus nukreiptas į didžiausios rizikos grupes: šeimos atvejus ir darbo vietose“, – paaiškino NVSC atstovė.
D.Razmuvienė pridūrė, kad paskutiniu metu padaugėjo užsikrėtimų darbo vietose. Pirmosiomis šių metų savaitėmis su darbine veikla sieta net 8 proc. užsikrėtimų.
„Būtų tokia griežtesnė rekomendacija, kad jeigu įmanoma, tą darbo veiklą perkelti į nuotolį, nes tie protrūkiai formuosis. Darbe ne visada įmanoma laikytis reikalavimų, o žinant omikron atmainos plitimą, kartais, ko gero, net ir neįmanoma“, – pastebėjo epidemiologė.
Praėjusią parą nustatyti 2603 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
