„Naujų atvejų skaičiai per parą yra tikrai labai aukšti, nepalyginami nei su alfa, nei su delta atmainomis“, – po sveikatos ekspertų susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė omikron atmainos atvejų kilimą Vakarų ir Pietų Europos valstybėse įvertinęs ir pagal tai sergamumo prognozę Lietuvai pateikęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis.
„Tie skaičiai, perskaičiavus į Lietuvos mastelį, būtų nuo 5 iki 9 tūkst. Turėkime dar omenyje, kad banga dar nėra pasiekusi savo maksimumo ir kitose šalyse“, – prognozę pateikė profesorius.
Tiesa, pasak jo, optimistiškiau nuteikia numatoma ligoninių situacija. „Prie tų didžiulių naujų atvejų, užsikrėtimų skaičių, į ligonines pakliūtų tik nedidelė jų (susirgusiųjų, – red.) dalis“, – aiškino J.Augutis.
Profesorius: neapsigaukime su optimistiniais skaičiais
Profesoriaus teigimu, reanimacijų užimtumas neturėtų ženkliai išaugti ir toliau gali siekti kiek daugiau nei 100 lovų. Jis guodžia, kad omikron atmaina neturėtų sukelti ženklaus mirčių nuo COVID-19 šuolio. Tiesa, kaip tvirtino J.Augutis, koronaviruso bangos smūgis Lietuvoje gali būti stipresnis, nei Vakarų Europoje.
„Neapsigaukime su optimistiniais skaičiais. Vis dėl to dauguma tų šalių turi ženkliai geresnes situacijas su vakcinacija, ypatingai vyresnio amžiaus grupėse, kur bumas išlieka pats didžiausias“, – aiškino J.Augutis.
Jis atkreipė dėmesį, kad vakcinacijos rodikliai Lietuvoje yra artimesni Graikijai, o jeigu virusas šalyje pradėtų plisti kaip šioje Pietų Europos valstybėje, sergamumas Lietuvoje siektų ir 9 tūkst. atvejų per dieną. Tokiu atveju hospitalizacijų skaičius pasiektų 2 tūkst., reanimacijoje būtų gydoma apie 150 pacientų.
Tuo metu Vyriausybė yra numačiusi, kad karantino Lietuvoje prireiktų, jei reanimacijos skyriuose dėl COVID-19 ligos gydomų pacientų skaičius pasiektų 240.
Tikrieji skaičiai gali būti didesni?
Tiesa, J.Augučio manymu, dėl nepakankamų testavimo pajėgumų tikrasis sergamumas Statistikos departamento suvestinėse gali neatsispindėti.
„Iš kitos pusės, žinant, kad ligos eiga ir simptomai yra lengvesni, susidarius eilėms (prie testavimo punktų, – red.) didelė gyventojų dalis gali tiesios nesikreipti arba naudotis greitaisiais testais (…) todėl atvejų suvestinėse galime matyti mažesnius skaičius nei jie yra numanomi“, – aiškino J.Augutis.
Profesoriaus teigimu, omikron bangos sukeltas susirgimų pikas Lietuvoje turėtų būti pasiektas sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. J.Augutis prognozavo, kad omikron banga turėtų būti trumpesnė laike nei ankstesnės ir gali užtrukti 8-10 savaičių.
Karantino nesiūlo
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kęstutis Petrikonis akcentavo, kad tvarkantis su koronaviruso omikron atmainos sukelta banga ribojimų įvedimas nėra veiksmingas ir svarbus.
„Situacija yra labai dinamiška. Pagrindinis mūsų rekomendacijos momentas šiai dienai ir buvo, kad (svarbu, – red.) ne ribojimai, o geras pasirengimas įveikiant šitą bangą. Ji galbūt ir bus trumpa, bet mes nežinome, kas bus po to, ar neatsiras vėliau problemų. Geras pasirengimas ir valstybės, ir tam tikrų sektorių yra labai svarbus“, – sakė K.Petrikonis.
Profesorius pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbus žmonių sąmoningumas ir susitelkimas. Taip pat specialistas nurodė, kad tvarkantis su dabar kylančia banga būtų naudingas ir karštosios linijos veikimas.
„Mūsų manymu, kas padėjo pirmos ir antros bangos metu, tai karštoji linija, kur žmonės turėdavo galimybę pasiskambinti, pasitarti su specialistais, savanoriais dėl simptomų, dėl kreipimosi ar tvarkų. Manytume, kad karštosios linijos įjungimas, jei įmanoma, artimiausiems dviems, trims mėnesiams būtų ypatingai svarbus“, – teigė K.Petrikonis.
Diskusijos dėl galimybių paso
Anot profesoriaus, artimiausiu metu turėtų būti persvarstytas ir galimybių paso taikymas, nes galimybių paso sukeliamas saugumo jausmas šiuo metu gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
„Turint galvoje galimybių pasą arba vakcinavimo pasą kaip epidemiologinę, medicininę valdymo priemonę, jis gali sukurti nepamatuotą saugumo jausmą ir gali šioje vietoje padaryti daugiau problemų.
Jeigu naudotume galimybių pasą kaip vakcinavimo skatinimo priemonę, tai prie to, kas buvo pasakyta apie artimiausią dviejų, trijų mėnesių laikotarpį, kažin, ar numanomi siekiai ir tikslai bus pasiekti.
Esminis mūsų siūlymas yra, kad ši priemonė yra svarbi, lieka svarbi, bet jos taikymas turėtų būti peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui, nesiekiant sužlugdyti, ką gero suteikia tokios priemonės“, – sakė specialistas.
Siūlo pokyčius testavime
Profesorius Dalius Vitkus įvardijo, kad viena didžiausių problemų Lietuvoje kovoje su koronavirusu – ribotos PGR tyrimų galimybės šalies laboratorijose. Jis skaičiavo, kad dabar Lietuvos laboratorijose galima atlikti maksimaliai iki 20 tūkst. PGR tyrimų per parą.
„Tuo tarpu prognozuojami duomenys rodo, kad tokių tyrimų galėtų būti 2-2,5 karto daugiau“, – tvirtino profesorius.
Anot D.Vitkaus, testavimo situaciją tokio spartaus viruso plitimo sąlygomis, kokios yra prognozuojamos, pagerinti galėtų didinamas greitųjų antigenų testų prieinamumas visose sveikatos priežiūros įstaigose.
„Ypatingai tai akcentuočiau visoje greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir visur kitur, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigenų testo rezultaus nedelsiant įvesti į elektroninę sveikatos sistemą“, – dėstė jis.
Kartu siūlomas dar vienas žingsnis – patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus. Svarstoma, kad greitųjų antigenų testų teigiamas atsakymas galėtų būti traktuojamas kaip pakankamas įrodymas, nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu.
Būdas įrodyti persirgimą
Profesoriaus teigimu, taip pat būtų galima plėsti imunoglobulino G (IgG) prieš nukleokapsidės baltymą tyrimo prieinamumą Lietuvos laboratorijose ir teigiamą šio tyrimo rezultatą skiepytiems asmenims laikyti pakankamu įrodymu, kad žmogus persirgo COVID-19.
Šie antikūnai nesusidaro po vakcinos, tik persirgus COVID-19 liga, dėl to jie gali įrodyti buvusį kontaktą su virusu, kuris galėjo praeiti be simptomų. Tokiu atveju galimybių pasas galėtų būti pratęstas iki 5 mėnesių. Tokį žingsnį jau yra žengęs Izraelis.
Iki šiol daugiausia tyrimų būdavo atliekama prieš IgG spyglio baltymą, nes tai pagrindinis matavimo įrankis, padedantis įvertinti imunitetą po vakcinos.
D.Vitkus siūlė pagalvoti ir apie savitestavimosi skaitmenizavimo galimybes, kai asmuo, pavyzdžiui, vaistinėje nusipirkęs testą, perskaitęs jo brūkšninį kodą ir identifikavęs save asmens tapatybės kortele, vėliau atlikęs testą ir pateikęs gautą rezultatą į programėlę mobiliajame telefone šiuos duomenis galėtų perduoti į elektroninę sveikatos sistemą.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyta 2680 naujų COVID-19 atvejų, mirė devyni žmonės. Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
