„Nuo gruodžio 28 d. Lietuvos statistikos departamentas neteikia detalių COVID-19 duomenų apie jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis. Taip buvo nuspręsta siekiant apsaugoti asmenis nuo piktnaudžiavimo duomenimis, kuomet bandoma identifikuoti konkrečius asmenis“, – savo sprendimą motyvuoja įstaiga.
Pavyzdžiui, nuo COVID mirus 0-19 metų amžiaus asmeniui, nebus įmanoma nustatyti, kokia to asmens lytis, koks tikslus amžius, kokioje savivaldybėje asmuo gyveno; paskiepijus 0-19 metų amžiaus asmenį, nebus įmanoma nustatyti, kur asmuo buvo skiepytas, kokioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje registruotas, ar kuri įstaiga skiepijo.
Anksčiau visi šie duomenys buvo prieinami bet kam, kas turi internetą ir kompiuterį. Nuasmeninti duomenys apie suaugusiųjų vakcinaciją, mirtis ir sergamumą COVID-19 teikiami, kaip ir anksčiau.
„Taip siekiama apsaugoti jaunus asmenis nuo galimo jų tapatybės atskleidimo ir paviešinimo“, - lrytas.lt atsiųstame komentare teigia Statistikos departamento atstovai.
Pirmą kartą su cenzūruotu įrašu buvo susidurta per didžiąsias metų šventes. Statistikos departamentas paskelbė apie per Kūčias nuo COVID-19 ligos mirusį 10-19 m. amžiaus grupei priklausiusį asmenį, tačiau atviruose duomenyse žodeliu „cenzūruota“ uždengė bet kokią papildomą informaciją apie šį atvejį. Iš koronaviruso mirčių suvestinės buvo aišku tik tiek, kad vaikas buvo nepasiskiepijęs. Tiesa, jei jis buvo jaunesnis nei 12 m., tokios galimybės iki susergant jis net neturėjo.
„Nusprendėme neskelbti papildomų duomenų apie tokius, kaip čia pasakyti, neeilinius, nekasdienius atvejus“, – portalui lrytas.lt tuomet paaiškino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.
Jos teigimu, taip pasielgta, atsižvelgiant į jautrią reakciją, kai prieš kelias savaites buvo pranešta apie Telšių rajono savivaldybėje nuo koronaviruso mirusį kūdikį. Vaiko mama tuomet socialiniuose tinkuose skundėsti, kad apie rugsėjo 1 d. dieną anapilin iškeliavusios atžalos mirties priežastį sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Kaip žinia, jau po keletos dienų Statistikos departamentas ėmėsi platesnių veiksmų.
„Šiuo metu pastebime nerimą keliančią tendenciją, kai atviri duomenys yra panaudojami ne tik analizėms, bet ir detektyvinėms konkrečių žmonių paieškoms, kuriamos sensacingos istorijos“, – pastebi Statistikos departamentas.
Tikisi, kad ras kitą išeitį
„Apgailestaujame“, – šiuo žodžiu pranešimą apie įvestus pokyčius užbaigė ir patys Statistikos departamento analitikai.
Nusivylimą šiuo sprendimu socialiniuose tinkluose išreiškė ir ne vienas su COVID-19 duomenimis dirbantis mokslininkas.
„Jei duomenys cenzūruojami kilus ažiotažui ar su kiekvienu politinio vėjo gūsiu, tai čia jokie ne atviri duomenys, o jų parodija“, – feisbuke Statistikos departamento žingsnį komentavo Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto daktaras Mantas Puida.
„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius mano, kad šį kartą lazda buvo perlenkta, būtų pakakę „uždengti“ tik duomenis susijusius su itin jaunų asmenų mirtimis nuo COVID-19 ligos.
„Yra visos galimybės užverti jautrius duomenis, paliekant visuomenei galimybę susidaryti vaizdą apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje. Šiuo atveju tie jautrūs duomenys yra būtent mirtys. Turėjome dvi jaunų žmonių mirtis, kurios sukėlė ažiotažą, tai tuos du įrašus ir reikia užcenzūruoti. Žinoma, kai kažkas yra cenzūruojama dėl jautrumo, tai turi atsispindėti atskirame pranešime, kad nebūtų nuslėpta. Užcenzūravus tuos du atvejus, visi kiti duomenis išliktų“, – lrytas.lt sakė V.Zemlys-Balevičius.
Jis paaiškino nemanąs, kad atskiros savivaldybės vaikų vakcinacijos rodikliai turėtų būti priskiriami prie taip vadinamų „jautrių duomenų“.
„Kur reikėjo spręsti problemą su skalpeliu, buvo tai padaryta su kirviu“, – jo manymu, per platų cenzūravimą komentavo duomenų mokslininkas.
Pasak V.Zemlio-Balevičiaus, pagrindinis klausimas šiuo metu, ar Statistikos departamentas liks prie dabartinio sprendimo, ar „pasitaisys“ ir ras techninę išeitį, kuri leis ir toliau informuoti visuomenę apie COVID-19 situaciją, bet kartu ir apsaugos nuo ligos nukentėjusių asmenų privatumą.
Praradimas tėvams
Paklaustas, ką prarandame nematydami išsamesnių COVID-19 duomenų apie nepilnamečius, V.Zemlys-Balevičius priminė, kad koronaviruso delta atmainos sukeltos sergamumo bangos metu gerokai dažniau sirgo vaikai.
„Kyla nauja omikron atmainos banga (...), bet mes dabar nematysime, kokia situacija atskirose savivaldybėse. Matysime, kad kyla atvejai, bet nežinosime, kur padaugėjo sergančių vaikų“, – kalbėjo duomenų analitikas.
Jis pastebėjo, kad gyventojai dabar negalės, pasiremdami patikima statistika, įsivertinti situacijos savo savivaldybėje, palyginti kaip tvarkomasi su pandemijos iššūkiu vaiku sveikatai kitose savivaldybėse.
„Sakykime, matau, kad yra labai daug susirgimų Vilniaus savivaldybėje tarp vaikų. Tada galiu imtis veiksmų, patraukti savo vaikus iš mokyklos ar darželio, nes nenoriu, kad jie ten užsikrėstų. Dabar to padaryti negaliu, nes ta informacija apie susirgimus sunkiai prieinama, bendro vaizdo trūksta“, – skundėsi V.Zemlys-Balevičius.
„Žmonėms, kurie turi vaikų, ta informacija yra svarbi, o dabar mes ją prarandame“, – pridūrė jis.
Kaip sekasi vaikų vakcinacija?
Gruodžio viduryje prasidėjus 5-11 metų vaikų vakcinacijai nuo COVID-19 ligos per pusę mėnesio jau pasiskiepijo pusšešto tūkstančio vaikų.
Kaip Eltai teigė Karštosios linijos koordinatorė Greta Beinaravičiūtė, pirmadienio duomenimis, šiuo metu užregistruoti 6843 vaikai, vakcinuoti 5632 vaikai, o laisvų vietų liko 3889.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje dėl COVID-19 ligos mirė po vieną 0-9 m. ir 10-19 m. amžiaus grupei priklausiusį asmenį.
Praėjusią parą nustatyti 1208 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
