„Tie antikūnai, matuojami BAU vienetais, visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją, visiškai neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Kada atliekami vakcinų efektyvumo klinikiniai tyrimai, matuojami visai kitokie antikūnai, o galimybės atlikti tą tyrimą yra tik mokslinėse laboratorijose.
Tai nėra komercinis tyrimas, tai yra visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti apie žmogaus apsaugą. Todėl tas manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsauga, turbūt, nėra teisingas. Todėl praktiškai visame pasaulyje ir Europoje antikūnų tyrimas nėra naudojamas kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – ketvirtadienį pareiškė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė profesorė Ligita Jančorienė.
Paklausta, kodėl iki šiol serologiniai tyrimai buvo naudojami sprendžiant apie žmogaus imunitetą prieš COVID-19 ligą, L.Jančorienė tikino, kad būtent ankstesnei tvarkai trūko medicininės logikos, ji buvusi „politinis sprendimas“.
„Tai buvo politinis sprendimas ir iki šiol nebuvo serologinis tyrimas, kaip kriterijus vakcinacijai“, – paaiškino profesorė.
Jai antrino ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, sakiusi, kad serologinis tyrimas nėra rodiklis, norint apsispręsti dėl to, ar atėjo laikas pasiskiepyti.
„Sprendžiant dėl vakcinacijos serologinio tyrimo rezultatai įprastai vertinami nėra. Sustiprinančiaja doze skiepytis yra saugu visiems. Tą akcentuoja ir tarptautinės organizacijos (…) ir mūsų ekspertai skatina asmenis skiepytis. Jeigu žmogus paskiepytas pagal pilną vakcinacijos schema, yra rekomendacija jau praėjus trims mėnesiams pasiskiepyti sustiprinančiaja doze“, – sakė G.Megelinskienė.
Sukėlė pasipiktinimą
Pirimename, kad trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė siūlymui, jog vis dar pakankamas antikūnų kiekis organizme du skiepus jau turintiems asmenims nebegalės būti priežastimi, leidžiančia dviem mėnesiams prasitęsti galimybių paso galiojimą bei pasivėlinti sustiprinančiosios dozės gavimo laiką.
Tuo metu persirgusiems COVID-19 (tą įrodo ligos metu atliktas PGR testas) ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.
„Persirgę asmenys ir toliau galės atlikti erologinius kiekybinius arba pusiau kiekybinius antikūnų tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų. Jeigu asmuo yra vakcinuotas, tokiu atveju jo galimybių pasas nebus pratęsiamas nuo sausio 10 d. Tai reiškia, kad jeigu iki sausio 10 d. pasiskiepijęs asmuo atliks serologinį tyrimą, jo galimybių pasas bus pratęstas 60 dienų laikotarpiui, po to jau ne“, – paaiškino G.Megelinskienė.
„Persirgusiems asmenims jokių pokyčių nėra“, – pridūrė ji.
Tiesa, specialistės akcentavo, kad pasiskiepyti raginami yra ir persirgę asmenys.
„Niekas neteigia, kad persirgusiems nereikia skiepijimo. Juk jau beveik prieš metus pradėjome skiepyti juos, kai buvo fiksuotas persirgimo faktas su ligos požymiais, teigiamu nosiaryklės molekuliniu tyrimu ir buvo nuspręsta, kad jiems reikia revakcinacijos, tik reikia skiepyti viena doze. Dabar galioja lygiai tas pats“, – pabrėžė L.Jančorienė.
Ji pridūrė, kad patariamoji ekspertų taryba ne kartą išreiškė nuomonę, jog serologiniai tyrimai netinka, norint įvertinti žmogaus imuninę apsaugą.
Primename, kad dėl naujos tvarkos apmaudą liejo ir ne vienas keblioje situacijoje atsidūręs žinomas žmogus. Pagal naują tvarką pasiskiepiję, bet vėliau besimptome ligos forma persirgę, todėl PGR testo neatlikę asmenys, norėdami gauti galimybių pasą turėtų revakcinuotis, nepaisant aukšto antikūnų titro, rodančio, kad žmogus COVID-19 liga tik ką persirgo.
Panašioje situacijoje atsidūręs operas solistas Liudas Mikalauskas taip pat stebėjosi, kodėl įrodymai apie jo turimus antikūnus staiga tapo nesvarbūs.
