Žymaus mediko mirties priežastimi tapo sepsio komplikacija, pranešė jo dukra Alison Ferguson.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) žalią šviesą botokso naudojimui kosmetiniais tikslais uždegė 2002 m. Nuo tada, paties A.Scotto nuostabai, lygesnę odą turėti panoro maždaug 11 milijonų žmonių.
„Gyvenimas tikrai nenuspėjamas“, – kartą jis sakė „San Francisco Chronicle“, apmąstydamas preparato, gauto iš botulino toksino – vienos nuodingiausių medžiagų biologijoje – istoriją. Gydytoją stebino, kad botoksas prigijo ne pagal pirminę savo paskirtį. „Tikrai stulbina, kaip viskas galiausiai susiklosto“, – yra sakęs A.Scottas.
Bakterijos Clostridium botulinum gaminamas toksinas atakuoja nervus ir net nedideliais kiekiais gali sukelti raumenų paralyžių ir mirtį. Antrojo pasaulinio karo metu mokslininkai, įskaitant Edwardą J. Schantzą, dirbusį JAV kariuomenėje, tyrė botuliną kaip galimą biologinį ginklą, tačiau padarė išvadą, kad jis nėra tinkamas karui.
1960-aisiais daktaras A.Scottas atliko tyrimus Smith-Kettlewell akių tyrimų institute San Franciske. Atsižvelgdamas į paralyžiuojančią medžiagos poveikį raumenims, jis iškėlė hipotezę, kad išgryninta botulino toksino forma gali būti naudojamas žvairumui, dažnai atsirandančiam dėl akis kontroliuojančių raumenų disbalanso, gydyti. Jis taip pat manė, kad botoksas galėtų išspręsti blefarospazmą – nevalingą mirksėjimą ar akies voko trūkčiojimą, dėl kurio sunkiausios formos pacientas gali apakti.
Daktaras A.Scottas gavo botulino toksino mėginius, išbandė terapinę produkto formą su beždžionėmis ir įsitikino, kad jo teorija yra teisinga. Tuomet jis įkūrė bendrovę Oculinum, gaminančią to paties pavadinimo vaistą, skirtą žvairumo ir blefarospazmo gydymui. Jį FDA patvirtino dar 1989 m.
1991 metais farmacijos kompanija Allergan įsigijo teises į daktari A.Scotto vaistą ir pervadino jį botoksu. Tuomet jau buvo pastebėję, kad preparatas ne tik išsprendžia žvairumo problemą, bet ir „pradangino“ raukšles virš antakių.
Pats A.Scottas taip pat susidūrė su tuo, kad pacientai procedūros užsimanydavo ne dėl akių, bet dėl odos problemų.
Alanas Brownas Scottas gimė 1932 m. liepos 13 d. Berklyje, Kalifornijoje. Jo tėvas buvo stomatologas, o mama dirbo Kalifornijos universiteto laboratorijoje Berklyje.
A.Scottas mokėsi Berklyje ir 1953 m. įgijo medicinos mokslų bakalauro laipsnį. Po trejų metų studijų Kalifornijos universitete jis gavo medicinos laipsnį. Tuomet dešimtmečius dirbo Smith-Kettlewell akių tyrimų institute, kur tapo vykdomuoju direktoriumi.
Paklaustas apie botokso, kaip raukšles mažinančios priemonės, populiarumą, A.Scottas laikraščiui „San Francisco Chronicle“ teigė, kad, jo manymu, toks naudojimas buvo „šiek tiek lengvabūdiškas“, „ne toks, kaip aš planavau, skirtas rimtiems sutrikimams gydyti“.
Tačiau į tokį įvykių posūkį velionis tikino žiūrįs linksmai.
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.
