Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius, prof. dr. Vaidotas Marozas įsitikinęs, kad su šia liga kovoti padės išmanieji įrenginiai, kuriuos naudojame kasdieniame savo gyvenime. Tyrėjų komanda kuria išmaniąją sistemą: ji padės pacientui ir jo gydytojui suprasti ir valdyti individualius, prieširdžių virpėjimą (aritmiją) provokuojančius veiksnius.
Ieško nemedikamentinio gydymo
Vykstant natūraliam visuomenės senėjimui, širdies ligos Lietuvoje ir pasaulyje nustatomos vis dažniau. Įvairiais skaičiavimais, per artimiausius 30 metų prieširdžių virpėjimo sutrikimų atvejų padaugės net 2-3 kartus, todėl būtina rasti metodų, kurie leistų greičiau nustatyti šią ligą.
„Prieširdžių virpėjimas arba aritmija dažniausiai yra gydomas vaistais. Deja, jie turi gana pavojingą šalutinį poveikį organizmui. Nors medikamentai turbūt ilgai išliks svarbiausia aritmijos valdymo priemone, tikimės pagerinti pacientų situaciją.
Nauji tyrimai parodė, kad daliai žmonių aritmiją išprovokuoja lengvai kontroliuojami veiksniai, kaip alkoholio, kofeino vartojimas, fizinis krūvis, miego sutrikimai ir panašūs veiksniai.
Jeigu turėtume technologiją, kuri kiekvienam žmogui padėtų suprasti būtent jam kenksmingus veiksnius ir pasiūlytų gyvensenos pokyčius, atsivertų galimybė lengviau suvaldyti prieširdžių virpėjimą ir gerinti gyvenimo kokybę“, – teigia KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkas dr. Andrius Petrėnas.
Dirba plati tyrėjų komanda
Siekiant sukurti efektyvų prieširdžių virpėjimo atpažinimo metodą, šiuo metu vykdomas projektas pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMT). Į jį įsitraukė KTU mokslininkai ir Vilniaus universiteto (VU) atstovai – VUL Santaros klinikų tyrėjai.
Iš skirtingų sričių specialistų sudaryta komanda kuria ir tobulina išmaniąją sveikatos stebėsenos sistemą. Ją sudaro ant riešo dėvimas prietaisas, suteikiantis informacijos apie paciento širdies ritmo sutrikimus, programėlė, kurios pagalba pacientas rašo „dienoraštį“ – įveda galinčius aritmiją provokuoti veiksnius tokius kaip kava, alkoholis, fizinis krūvis, emocinis stresas kt.
Visgi svarbiausia sistemos dalis – matematinis algoritmas, kuris įvertins kiekvieno iš veiksnių įtaką aritmijai pasireikšti. Turėdami šią informaciją gydytojas ir pacientas galės priimti svarbius, ligos eigą keičiančius sprendimus.
„Inžinerijos ir medicinos mokslų partnerystė nepamainoma – kartu kuriame tai, ko atskirai nė vienai pusei nepavyktų. Projekte dalyvauja net 8 patyrę tyrėjai ir 17 jaunųjų mokslininkų: doktorantų, rezidentų, magistrantų.
Keičiamės ir tarptautinėmis žiniomis: į šią veiklą pavyko įtraukti ilgametį KTU mokslininkų partnerį, Švedijos Lundo universiteto profesorių Leif Sörnmo. VUL Santaros klinikų mokslininkai planuoja pakviesti partnerius medikus iš Vokietijos Leipcigo universiteto“, – apie komandos bendradarbiavimą pasakoja projekto vadovas, prof. dr. V. Marozas.
Kuria unikalią technologiją
Dr. A. Petrėnas teigia, kad idėja pasitelkti išmaniąsias apyrankes kilo dėl jų patogumo ir praktiškumo. „Širdies ritmo stebėjimas turi būti vykdomas ilgą laiką. Deja, dabartiniai tokiam tikslui naudojami prietaisai yra arba implantuojami ir brangūs, arba nepatogūs – ant odos klijuojami elektrodai ir laidai ją dirgina, kelia diskomfortą. Reikia efektyvesnių ir patogesnių metodų.
Taip kilo mintis pasitelkti išmaniąsias apyrankes. Tai ilgalaikiam stebėjimui gerokai tinkamesnis variantas. Jos bus funkcionalios, patogios dėvėti, o svarbiausia – leis aptikti net trumpiausius širdies ritmo pakitimus.
Šiuo metu yra keli gamintojai, kurie siūlo išmaniuosius laikrodžius, gebančius aptikti nereguliarų širdies ritmą. Visgi šie prietaisai netinka ilgalaikei stebėsenai. Todėl mums kilo idėja užpildyti šią spragą.
Į kuriamas apyrankes integravome algoritmą, kuris automatiškai aptinka aritmiją realiu laiku tol, kol pacientas ją dėvi. Dalis prieširdžių virpėjimą provokuojančių veiksnių aptinkami ant riešo dėvimu prietaisu, o kiti, pavyzdžiui, vartotas alkoholis ar kava, pačių pacientų įvedami į mobiliąją programėlę“, – apie technologiją pasakoja dr. A. Petrėnas.
Išbandė ir pacientai
Į projektą įsitraukęs intervencinis kardiologas-elektrofiziologas VU doktorantas Justinas Bacevičius teigia, kad išsamios monitoravimo sistemos nauda jau spėjo įsitikinti ir pacientai. Kaip pavyzdį mokslininkas įvardija 50-metį Jurijų Sepovą, kuris sutiko pasidalinti savo patirtimi.
„J. Sepovui širdies ritmo sutrikimai atsirado prieš nepilnus metus. Pastaruoju metu jie suintensyvėjo ir pasireikšdavo kiekvieną dieną, užklupdavo visiškai netikėtai – ką tik prabudus ar vairuojant automobilį. Širdis imdavo staigiai susitraukinėti, beveik 200 kartų per minutę ir sukeldavo didelį diskomfortą, galvos svaigimą, bendrą silpnumą. Tai buvo trumpalaikiai epizodai, juos užfiksuoti ligoninės stacionare labai sunku“, – apie iššūkius pasakoja J. Bacevičius.
Tyrėjų komanda, pritaikiusi nuotolinio stebėjimo sistemą, sekė paciento pulsą, kraujo spaudimą, miego kokybę, elektrokardiogramą ir kitus veiksnius. Monitoravimas truko savaitę. Dokumentuotas aritmijos epizodas atskleidė situacijos rimtumą. Turint trigerių duomenis, tikimasi perprasti aritmijos priežastis.
„Priepuolių metu iki 1 minutės aptemdavo paciento sąmonė. Net tris kartus tai įvyko vairuojant, todėl galėjo baigtis liūdnomis pasekmėmis ne tik pacientui, bet ir aplinkiniams. Gavę šią jautrią informaciją, kardiologai skubos tvarka nukreipė jį intervenciniam gydymui.
Visą papildomą informaciją tyrime dalyvaujantis pacientas gali gauti ir pasidalinti su savo gydančiu gydytoju. Tai prisidės prie greitesnio diagnozės nustatymo ir tinkamo gydymo parinkimo. Svarbiausias tikslas yra ne tik konstatuoti prieširdžių virpėjimo pasekmes, bet gilintis į aritmiją sukeliančias priežastis bei mechanizmus.“, – teigia J. Bacevičius.
Mokslinė grupė maloniai kviečia pacientus, kuriems jau yra diagnozuotas prieširdžių virpėjimas su dažnais priepuoliais (bent 1 kartą per mėnesį su bet kokios trukmės epizodais) bei neturintiems implantuoto širdies stimuliatoriaus kreiptis el. paštu aftriggers@gmail.com dėl nemokamo dalyvavimo išsamiame aritmijos priežasčių tyrime.
Per trumpą laiką pasiekė puikių rezultatų
Šiuo metu projektas jau pusiaukelėje, jo pabaiga numatoma 2023 m. liepos mėnesį. Mokslininkų komanda jau gali pasigirti puikiais rezultatais.
„Sukūrėme sistemą, skirtą sveikatos duomenims registruoti. Ją sudaro išmanieji prietaisai: apyrankė signalams fiksuoti, kraujospūdžio matavimo prietaisas bei specialus miego kilimėlis, kuris vertina miego duomenis.
Šie įtaisai, kartu su mobiliąja programėle padės mokslininkams ir gydytojams sudaryti duomenų rinkinį. Jis bus naudojamas aiškinantis širdies aritmijos ryšį su paciento įpročiais, gyvenimo būdu, fiziologine būsena“, – apie pasiektus rezultatus pasakoja prof. dr. V. Marozas.
Jis priduria, kad komanda dar turi nemažai planų. „Iki projekto pabaigos tobulinsime mobiliąją programėlę, širdies ritmo stebėjimams naudojamą matematinį algoritmą ir visą programinę įrangą. Tokiu būdu pacientų būklę galėsime sekti ilgiau, nuosekliau, ne savaitę, o net mėnesį“.
Už palaikymą dėkoja LMT
Projektas didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Šią paramą mokslininkai gavo dėl Lietuvos mokslų tarybos palaikymo.
„Džiaugiamės finansine ir visa kita pagalba. Tai mums leido suburti stiprią komandą šiam ambicingam projektui įgyvendinti. LMT atsakingai prižiūri visą darbų eigą: reguliariai, kas 3 mėnesius, teikiame detalias ataskaitas ir informuojame apie kiekvieną pokytį projekte.
Ši tvarka neleidžia nukrypti nuo plano ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Esame dėkingi, kad Taryba tiki mūsų mokslininkais ir visu šiuo projektu. LMT palaikymo dėka, dabar atliekamas darbas taps gelbėjimosi ratu daugybei pacientų, kenčiančių nuo prieširdžių virpėjimo ir kitų širdies ritmo sutrikimų“, – teigia prof. dr. V. Marozas.
Pasak dr. A. Petrėno, svarbu tai, kad išmanioji prieširdžių virpėjimo stebėsena tęsis ir pasibaigus projektui: „Mūsų kuriama technologija leis dirbti tiesiogiai su žmonėmis, tirti aritmiją provokuojančius veiksnius ir ieškoti optimalaus gydymo: kad pacientai pagalbos sulauktų laiku, išvengtų šalutinių reiškinių ir džiaugtųsi geresne gyvenimo kokybe“.
Finansuoja Europos socialinis fondas
