Kai kurie vaistai (raminamieji arba migdomieji, stimuliuojantys vaistai, opiatai) yra priskiriami psichoaktyviosioms medžiagoms, jie gali būti pavojingi sveikatai ir sukelti priklausomybę, jei jais piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vaistai vartojami be gydytojo paskyrimo, vartojami ne gydymo tikslais arba vartojami ne taip, kaip paskyrė gydytojas (dažniau, didesnėmis dozėmis, ilgesnį laikotarpį).
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus prof. R. Čiužo, dažniausiai vaikų piktnaudžiavimui vaistais įtaką daro didelis vaistų prieinamumas, klaidingas požiūris ir įvairūs motyvai, skatinantys juos vartoti. Vaikai ir jaunuoliai paprastai piktnaudžiauja vaistais siekdami lengviau įveikti kasdienius uždavinius ir juos slegiančius sunkumus: sumažinti stresą ar nerimą, pakelti nuotaiką, geriau mokytis, lengviau susikaupti, pagerinti savo fizinius sugebėjimus ir padidinti ištvermę.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 19,4 proc. studentų buvo vartoję receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, o 13 proc. – siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis. Nesvarbu kas paskatina piktnaudžiauti vaistais, toks elgesys yra pavojingas ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių: gali išsivystyti priklausomybė, gresia perdozavimas, padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė, gali ištikti mirtis.
Vaikams nėra taip jau sunku gauti vaistų kaip gali pasirodyti jų tėvams. Vaistų jie gali rasti namų vaistinėlėje, gauti jų iš draugų, artimųjų ir nepažįstamų asmenų, jų galima įsigyti ir internete. 2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenimis, 60,5 proc. studentų, vartojusių narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, jų gavo iš šeimos narių ar pažįstamų. O 2019 m. vykdyto ESPAD tyrimo duomenimis, net 34 proc. Lietuvos 15-16 m. mokinių (tarp jų net 41 proc. merginų ir 27 proc. vaikinų) galėtų be vargo įsigyti raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo.
Deja, Lietuvoje vaikai piktnaudžiauti vaistais pradeda labai anksti, kas dar labiau padidina neigiamų pasekmių tikimybę. 2019 m. penktadalis (20 proc.) Lietuvos 15-16 m. mokinių bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ar migdomuosius vaistus, pavyzdžiui, benzodiazepinus, gydytojui nepaskyrus. Palyginimui, narkotikus bent kartą gyvenime bandė vartoti 19 proc. mokinių (kanapes – 18 proc., kitus narkotikus – 5,5 proc.).
Lyginant su ankstesniais metais, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas, gydytojui nepaskyrus, labai išaugo ir buvo didžiausias nuo 2003 m. Be to, 2019 m. Lietuvos vaikai buvo antroje vietoje tarp visų Europos šalių, kuriose vykdytas ESPAD tyrimas, po Latvijos (21 proc.), ir jų dalis tris kartus viršijo ESPAD tyrime dalyvavusių Europos šalių vidurkį (Lietuvoje – 20 proc., ESPAD vidurkis – 6,6 proc.).
Raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime nurodė vartojusios beveik trigubai daugiau merginų (29 proc.) nei vaikinų (11 proc.). Sunerimti verčia ir tai, kad šiuos vaistus gydytojui nepaskyrus mokiniai pradėjo vartoti būdami vidutiniškai 13,6 metų. O psichikos sveikatos srityje dirbantys mokslininkai prognozuoja, kad dėl pandemijos šios tendencijos galėjo dar labiau pablogėti ir tikėtina, kad vaikų, piktnaudžiaujančių raminamaisiais ar migdomaisiais vaistais, skaičius dar labiau išaugo.
Mokiniai piktnaudžiauja ir kitokiais vaistais. 2,1 proc. Lietuvos mokinių buvo bent kartą gyvenime vartoję nuskausminamuosius vaistus, siekdami apsvaigti, o 1,4 proc. buvo vartoję anabolinius steroidus be gydytojo paskyrimo. Bent kartą gyvenime kokių nors stimuliuojamųjų medžiagų (neskaitant kofeino), kuriomis siekta pagerinti mokymosi rezultatus, savo iniciatyva (be gydytojo nurodymo) buvo vartoję 5,2 proc. mokinių.
Ypač pavojinga kai vaikai receptinius vaistus maišo kartu su alkoholiu ir narkotikais. Tuomet jų poveikis sustiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Toks mišinys gali sutrikdyti širdies ritmą, sulėtinti kvėpavimą ir net baigtis mirtimi. 2019 m. alkoholį kartu su vaistais, siekdami apsvaigti, bent kartą gyvenime vartojo 2,8 proc. Lietuvos 15-16 m. mokinių (3,8 proc. merginų ir 1,9 proc. vaikinų). O 2020-2021 m. Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, 20,5 proc. studentų, vartojusių psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, vartojo šiuos vaistus kartu su uždraustomis vartoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 19,5 proc. – kartu su alkoholiu, 7,6 proc. – kartu su kitais psichotropiniais vaistais.
R. Čiužas atkreipė dėmesį, kad tėvų įtaka vaikų priimamiems sprendimams yra labai didelė. Gilindami savo žinias ir skirdami laiko pokalbiui su vaikais apie piktnaudžiavimą vaistais, tėvai gali padėti vaikams priimti teisingus sprendimus ir rūpintis sveikata. Kalbėti su vaikais apie vaistus yra taip pat svarbu, kaip ir apie nikotiną, alkoholį ar narkotikus. Vis dėlto, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdytas tėvų tyrimas atskleidė, kad tik 27 proc. tėvų yra kalbėję su savo mokyklinio amžiaus vaikais apie vaistų vartojimo ne gydymo tikslais keliamus pavojus.
Jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams reikia padėti suprasti, kaip augti sveikam ir saugiam, išvengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio, ugdyti gebėjimus suprasti savo sveikatos būklę, atsargiai elgtis su vaistais. Svarbu akcentuoti, kad vaistai vartojami tik tada, kai žmogui ką nors skauda, kai jis serga. Būtina nuo mažens mokyti vaikus ir streso įveikos bei miego higienos įgūdžių, kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, kai jaučiasi blogai.
Žinoma, labai svarbu rodyti vaikams teigiamą pavyzdį, patiems tėvams vaistus vartoti laikantis gydytojų nurodymų, visada perskaityti vaistų informacinius lapelius ir namuose vaistus laikyti saugiai, vaikams neprieinamoje vietoje.
Neretai tėvams kyla klausimas kaip suprasti, atpažinti ar jų vaikas piktnaudžiauja vaistais. Galima išskirti keletą pagrindinių piktnaudžiavimo vaistais požymių, tokių kaip vaistų vartojimas dažniau ar didesnėmis dozėmis nei gydytojas nurodė, nenumaldomas troškimas vartoti vaistus, iš namų vaistinėlės pradingę vaistai, šiukšliadėžėje ar vaiko kambaryje randami tušti vaistų buteliukai, dėžutės ar lapeliai, neįprastas cheminių medžiagų ar vaistų kvapas vaiko kambaryje, internete ieškota informacijos apie vaistus, jų poveikį.
Kiti požymiai sunkiau atpažįstami ir gali reikšti ir kitas problemas, nebūtiniai piktnaudžiavimą vaistais: nuovargis, pasikartojantys sveikatos sutrikimai, staigi nuotaikų kaita, irzlumas, priešiškumas, pomėgių praradimas, slapukavimas, užsisklendimas, sumažėjęs ar, atvirkščiai, perdėtas susidomėjimas mokslais, užduotais namų darbais. Pastebėjus šiuos požymius, vertėtų sunerimti ir ieškoti problemos priežasčių bei sprendimo būdų, kreiptis į specialistus.
Siekiant padėti tėvams, 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento administruojamoje interneto svetainėje www.kaveikiavaikai.lt buvo sukurta nauja pamoka tėvams apie vaikių piktnaudžiavimą vaistais, kurioje tėvai ras daug aktualių faktų, patarimų, užduočių, o taip pat galės pasitikrinti savo žinias (https://kaveikiavaikai.lt/temos/pamoka-apie-vaistus).
Šios interneto svetainės tikslas yra suteikti tėvams reikalingų žinių kaip geriau suprasti savo vaikus, stiprinti tarpusavio ryšį, kaip kalbėti su vaikais, siekiant apsaugoti juos nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir ką daryti, jei vaikai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Daug naudingos ir aktualios informacijos tėvai ras ir „Ką veikia vaikai“ Facebook puslapyje: www.facebook.com/Kaveikiavaikai.
