Apie atliekamus tyrimus ir daug žadančius rezultatus pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkė dr. Aistė Jekabsone.
Sunku pritaikyti efektyvų gydymą
Glioblastoma – reta, tačiau viena agresyviausių smegenų vėžio formų. Navikas greitai skverbiasi į gretimus smegenų audinius ir dažnu atveju negali būti pilnai pašalinamas chirurginiu būdu. Glioblastomos ląstelės pasižymi labai savita specifika: lyginant su kitomis vėžinėmis ląstelėmis, jos atsparesnės gydymui ir nulemia auglio atsinaujinimą. Dėl to glioblastoma sunkiai įveikiama.
„Viena didžiausių problemų, gydant šį naviką – pro apsauginį smegenų sluoksnį, vadinamą kraujo ir smegenų barjeru, reikiamomis dozėmis negali prasiskverbti įprastai vėžio gydymui naudojami veiksmingi vaistai. O tie medikamentai, kurie visgi geba praeiti barjerą, pasižymi nepageidaujamu šalutiniu poveikiu“, – aiškina A.Jekabsone.
Subūrė skirtingų sričių ekspertus
Nors šiuo metu glioblastomų gydymui naudojami vaistai yra mažai efektyvūs, padėtis netrukus gali pasikeisti: LSMU įgyvendinamas projektas, kurio metu tiriamas egzosomų panaudojimas kovai su glioblastoma. Egzosomos – vienos iš mažiausių (vos 50-150 nanometrų dydžio) pūslelės, kurias išskiria ląstelės. Jos yra sudarytos iš ląstelių dalių ir naudojamos ląstelių tarpusavio komunikacijai.
Projektui suburta tarpdisciplininė dvidešimties ekspertų komanda, kurią sudaro mokslininkai iš praktiškai visų universiteto padalinių Farmacijos fakulteto, Medicinos fakulteto, Veterinarijos akademijos.
„Įgyvendinant projektą, buvo reikalingos įvairios žinios – molekulinės ir ląstelių biologijos, nanodalelių analizavimo, elektroninės mikroskopijos, farmakologijos, anatomijos ir kitos. Tyrimų metu taikomi skirtingi vertinimo metodai, todėl įtraukėme įvairių kompetencijų specialistus. Teko išplėsti savo komunikavimo gebėjimus, išeiti iš komforto zonos. Darbas su skirtingų disciplinų atstovais buvo nauja patirtis, tačiau bendrą kalbą radome“, – apie iššūkius su šypsena pasakoja A.Jekabsone.
Komandą vienija kilnus tikslas
Mokslininkės teigimu, pagrindinis komandos siekis – padėti smegenų vėžiu sergantiems pacientams. Šiam tikslui pasitelktos egzosomos – ląstelių tarpusavio bendravimo mechanizmai. „Pūslelės gali lengvai keliauti organizme ir pereiti įvairius biologinius barjerus, taip pat ir per kraujo ir smegenų barjerą. Mūsų tikslas – šias pūsleles panaudoti agresyvaus smegenų vėžio gydymui“, – teigia A.Jekabsone.
Jau pirmųjų tyrimų metu mokslininkai pastebėjo, kad imuninių ląstelių išskiriamos egzosomos lengvai jungiasi su vėžinėmis ląstelėmis. „Nusprendėme pasinaudoti šia pūslelių savybe ir jas pritaikyti pernešant priešvėžinius vaistus į smegenis. Medikamentai būtų nukreipiami tiesiai į glioblastomą“, – apie ambicingą sumanymą pasakoja A.Jekabsone.
Paklausta, kaip kilo tyrimo idėja, mokslininkė atsako, kad ji užsimezgė nagrinėjant dalykinę literatūrą. „Studijavau mokslinius straipsnius, literatūrą. Užkliuvo mintis, kad ląstelių tarpusavio komunikavimo būdus galima išnaudoti gydant ligas. Tai labai įtraukė, užsikabinau.
Vėliau šis susidomėjimas išaugo į dabartinį didelį projektą. Jam su komanda ruošėmės gerą pusmetį. Susipažinome su kitų mokslininkų darbais, įsivertinome savo galimybes ir nutarėme, kad galėtume vystyti šią kryptį LSMU universitete“.
Projektas eina į pabaigą
Ketvirtus metus vykdomas projektas jau priartėjo prie finišo linijos. Tyrimai vyko etapais: „Ląstelių sąveiką tyrinėjame intensyviai, įvairiais lygmenimis. Laboratorijoje auginame skirtingų tipų glioblastomos ląsteles. Iš jų formuojame auglio formos darinius, ir nagrinėjame, kaip terpėse, panašiose į žmogaus smegenų audinį, elgiasi imuninių ląstelių pūslelės. Aiškinamės, ar pūslelės pereina kraujo ir smegenų barjerą, tiriame, kaip jos kontaktuoja su vėžinėmis ląstelėmis“, – apie darbo specifiką pasakoja A.Jekabsone.
Pašnekovė teigia, kad įgyvendinamas projektas atvėrė naujas perspektyvas. „Iš arti susipažinome su pūsleline ląstelių komunikacija. Tai mums atskleidė visiškai naują, žavingą pasaulį. Kartais atrodo, kad mokslas viską žino ir nieko naujo nebepasakys. Bet kiekvieną kartą nustembi, sužinai naujų dalykų, kurie gali iš esmės pakeisti daugelio ligų gydymą. Taigi, naujų galimybių atsivėrimas man buvo pats netikėčiausias dalykas vykdant šį projektą“, – sako A.Jekabsone.
Mokslininkė pastebi, kad projektui ypatingą reikšmę turėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) palaikymas. „Jeigu ne Lietuvos mokslo taryba, projektas nebūtų įvykęs – neturėtume finansavimo reagentams pirkti ir vykdyti tyrimus. Taigi, bendradarbiavimas buvo vienareikšmiškai puikus ir leido projektui išvysti dienos šviesą. O svarbiausia – suteikia realią viltį glioblastoma sergantiems pacientams. Tai – mūsų darbo esmė“.
Laukia tyrimai su žmonėmis
Mokslininkų komanda džiaugiasi apčiuopiamais rezultatais, kurie atvers duris tyrimams su žmonėmis.
„Dauguma hipotezių ir prielaidų, kurias iškėlėme, buvo patvirtintos. Šiuo metu baigiami vykdyti tyrimai, kurie padės nustatyti, kokiomis dozėmis galėsime taikyti gydymą, kad jis būtų saugus ir veiksmingas pacientams“, – teigia A.Jekabsone.
Anot pašnekovės, pasibaigus projektui pradėti darbai tęsis toliau – mokslininkai jau rengia patentinę paraišką ir ruošiasi tolimesniems žingsniams.
„Kai baigsime dokumentuoti dabartinius tyrimus, ieškosime partnerių, rėmėjų, bendradarbiausime su klinika, kad gydymas kuo greičiau taptų realybe. Tyrimus atlikdami praktikoje, dirbsime su pacientais. Reikės naudoti žmogaus kraujyje esančias imunines ląsteles. Iš jų gaunamos nanopūslelės bus pripildomos priešvėžiniu vaistu: medikamentus sulašinsime pacientams per nosį“.
Mokslininkė tikisi, kad ateityje gauti rezultatai bus sėkmingai pritaikyti ne tik glioblastomos, vėžinių susirgimų, bet ir kitų ligų gydymui.
Finansuoja Europos socialinis fondas
