„Šitą nuomonę reikia radikaliai keisti. Pastaraisiais mėnesiais vaikų lyginamasis svoris tarp visų sergančių COVID-19 žymiai didėja. Tai yra problema tarp paauglių. Dar kartą noriu paraginti skiepyti mūsų paauglius“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė V.Usonis.
Lrytas.lt antradienį aprašė, kad Kauno klinikose gydytojai iš mirties gniaužtų ištraukė sunkia koronaviruso forma susirgusį 16-metį.
Profesorius pridūrė, kad liga grėsmingesnė pasirodė ir itin jauno amžiaus vaikams iki kelių metų, kūdikiams. Tiesa, V.Usonis paaiškino, kad vaikai ir suaugusieji COVID-19 liga iš tikrųjų serga skirtingai.
„Yra du pagrindiniai nerimą keliantys dalykai. Vienas, kad net lengva forma persirgusiems vaikams jau po ligos gali pradėti vystytis dauginis įvairių organų nepakankamumas. Tai labai sunki būklė, reikalaujanti intensyviosios terapijos gydymo.
Tą padėtį Lietuvos gydytojai jau žino ne tik iš literatūros, bet ir iš praktinio darbo tiek Vilniaus Santaros klinikose, tiek Kauno klinikose.
Antra bėda yra ta, kad nepriklausomai nuo persirgtos ligos sunkumo, pasireiškia vadinamasis ilgasis kovidas. Tai yra vaikų intelektinio darbo sutrikimai, nuovargio sindromas. Dėl to labai sutrinka vaikų mokymosi veiksmingumas, jų kasdienis gyvenimas“, – pasakojo V.Usonis.
Todėl, pasak jo, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas visoms priemonėms, apsaugančioms vaikus nuo užsikrėtimo koronavirusine infekcija.
Kada skiepytis galės pradinukai?
Europos Sąjungoje 5-11 metų vaikų skiepijimas dar neprasidėjo. Kaip pažymi premjerė Ingrida Šimonytė, šio amžiaus asmenims skirtos vakcinos Lietuvą gali pasiekti antroje gruodžio pusėje.
Tiesa, 5-11 m. vaikų skiepijimas jau pradėtas Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV). Tačiau turimos informacijos dar nepakanka ir Lietuvos pediatrų draugija dar nėra pateikusi rekomendacijos dėl pradinukų skiepijimo nuo COVID-19.
„Šiandien, kol nėra vakcinos, kol nėra kitų didžiųjų organizacijų galutinių išvadų, mes sakome, kad dar reikia šiek tiek palaukti“, – sakė profesorius.
Jis akcentavo, kad administraciniai sprendimai ir mokslinių organizacijų rekomendacijos yra atskiri žingsniai, kurie ne visada žengiami drauge. Tačiau profesorius pabrėžė, kad turimi moksliniai duomenys COVID-19 skiepų naudojimą vaikams vertina palankiai.
„Šiandien žinome, kad atliktų klinikinių tyrimų rezultatai labai įtikinamai parodo, kad vaikams nuo 5 metų vakcinos yra saugios.
Moksliniuose, klinikiniuose tyrimuose parodyta, kad tai yra saugu, tačiau praktinį darbą pradeda dar tik didžiosios valstybės. Turime sulaukti praktinio darbo rezultatų tam, kad suformuluotume ne tik juridininę, administracinę galimybę, bet ir profesines vaikų gydytojų rekomendacijas.
Labai tikiu, kad taip ir bus, bet to neužtenka, reikia ir labai patikimai žinoti. Todėl siekdami geriausių vaikų interesų, jų saugumo, šiandien susilaikome nuo rekomendacijas, nors labai didelė tikimybė, kad ji atsiras, gavus daugiau informacijos“, – aiškino V.Usonis.
Vaikams – mažesnė skiepo dozė
Jis priminė, kad 12-18 m. vaikų skiepijimo klausimas pilnai išspręstas. Turimos ir jiems tinkamos, saugios ir efektyvios vakcinos. Dėl jų skiepijimo vienareikšmišką rekomendaciją yra paskelbusi ir Lietuvos pediatrų draugija ir kelios dešimtis kitų šalių bei tarptautinių organizacijų.
„Galvojant apie mūsų paauglių saugumą, šitos amžiaus grupės skiepijimą tikrai turėtumte labai pagerinti“, – patikino profesorius.
Jis paaiškino, kad 5-11 metų vaikai bus skiepijami tos pačios sudėties vakcina, tačiau jiems skiriama dozė bus trigubai mažesnė, nei tų vakcinų, kuriomis yra skiepijami vyresni asmenys.
„Grynai dėl techninių dalykų turėtų būti vaikams skirtas vakcinos flakonas. Jau ir suaugusius skiepijant viename flakone yra 6 dozės. Vienam asmeniui vakcinos kiekis yra labai nedidelis, jo dar labiau mažinti paprasčiausiai negalima.
Todėl turime sulaukti vaikams skirtų vakcinos pakuočių. Labai tikimės, kad antroje gruodžio pusėje jos pasieks Europą ir Lietuvą“, – vylėsi V.Usonis.
Ligos rizika – didesnė nei skiepų
Tarp tėvų vis pasigirsta nuogąstavimų dėl galimo vakcinų šalutinio poveikio paaugliams. Visgi profesorius pastebi, kad dėmesį į save atkreipia tik po skiepijimo pasireiškę miokarditai.
„Jie (miokarditai – red. pastaba) iš tikrųjų pasitaiko įskiepijus vakciną paaugliams. Tą patirtį turi ir Lietuvos gydytojai. Bet čia reikėtų paminėti kelis momentus.
Sergant COVID-19 miokardito rizika yra maždaug 20 kartų didesnė, nei po vakcinacijos. Kitas momentas – tiek literatūros duomenys, tiek Lietuvos patirtis rodo, kad po skiepo atsiradę miokarditai praeina taikant minimalų gydymą. Labai svabu, kad jie praeina be jų liekamųjų ilgalaikių reiškinių“, – pabrėžė profesorius.
Jis pridūrė, kad paaugliams po skiepo rekomenduojama savaitę laiko riboti labai intensyvų fizinį krūvį, nedalyvauti sporto varžybose.
