Vaikų neskiepijantys tėvai sprendimą motyvuoja šalutinių reakcijų baime, tačiau medikai tikina, kad ligos padarinių rizika gerokai didesnė.
„12-18 metų vaikams susirgti miokarditu persirgus besimptome COVID-19 ligos forma yra 30 kartų didesnė tikimybė nei po vakcinacijos. Norėdami išvengti komplikacijos, mes turime atsiminti šį faktą“, – sako Kauno klinikų vaikų gydytojas, profesorius Rimantas Kėvalas.
Dalis vaikų suserga sunkiai
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais aptarė vaikų vakcinavimo klausimus. Buvo paliestas ir nepilnamečių sergamumo COVID-19 liga klausimas.
„Rudens banga pasižymi dideliu COVID-19 atvejų skaičiumi tarp vaikų. Jeigu bandytume palyginti su praėjusių metų panašiu laikotarpiu, tai vaikų nuo 0 iki 19 m. atvejai sudarydavo apie 6-7 proc. visų atvejų.
Šiemet iki rudens atostogų vaikų susirgimai siekdavo daugiau nei 30 proc. Praktiškai, kas trečias naujas COVID-19 atvejis buvo fiksuojamas tarp vaikų“, – akcentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.
Jis pridūrė, kad pastarąją savaitę vaikų susirgimai sudarė mažadaug ketvirtadalį visų naujų užsikrėtimų.
M.Stankūnas pabrėžė, kad viešojoje erdvėje vyraujanti nuomonė, jog vaikai koronavirusu visuomet perserga nesunkiai, nevisai atitinka tiesą.
„Taip, mes žinome, kad vaikams šita liga yra lengvesnė, bet pasižiūrėjome, kiek vaikų buvo stacionarizuota (paguldyta į ligoninę – red. pastaba). Nuo pandemijos pradžios iki šių metų spalio pabaigos iš viso Lietuvoje dėl COVID-19 stacionare buvo gydyta 39 tūkst. asmenų.
Iš jų 1222 buvo vaikai. Mes matome, kad vaikai sudarė 3 proc.“
Tačiau šį rudenį vaikų dalis buvo netgi didesnė. Per spalį ir rugsėjį stacionare gydyti 405 vaikai.
„Mes matome, kad vaikučiai tikrai serga ir jų gydymui reikalinga stacionarinė pagalba“, – pridūrė M.Stankūnas.
Jis pristatė ir reanimacijos skyrių skaičius. Per visą pandemijos laikotarpį dėl COVID-19 ligos juose gydyta 6,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, 177 jų buvo vaikai. Tai vėl sudaro maždaug 3 proc.
Vakcinos – saugios vaikams
Savo ruožtu, Kauno klinikų vaikų gydytojas, profesorius Rimantas Kėvalas ragino pasitikėti medikų draugijų rekomendacijomis, o medicininio išsilavinimo neturinčių asmenų kalbas priimti ne kaip ekspertinę, o asmeninę nuomonę.
Profesorius priminė, kad Europos pediatrų akademija ir 29 Europos šalių mokslinės draugijos sutarė, jog iRNR vakcinos yra saugios ir efektyvios, imunizuojant vaikus nuo 12 iki 18 metų.
„Argumentai buvo labai gerai išdėlioti. Pagrindinis – reikia pamiršti, kad vaikai serga lengvai, COVID-19 pandemija nėra vaikų problema. Jūs tą jau matėte ir iš skaičių – tai ir vaikų problema“, – pabrėžė R.Kėvalas.
Jis priminė, kad dėll koronaviruso vaikams pasireiškia ir multisisteminis uždegiminis sindromas, sunkū miokarditai ištinka net ir po besimptomių ligos formų. Medikas išskyrė ir netiesioginį COVID-19 pandemijos padarinį vaikų sveikatai – ilgą nuotolinio mokymo laikotarpį.
„Priminsiu, kad Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur nuotolinis mokymasis vyko apie 40 savaičių“, – pridūrė profesorius
Jis tęsė, kad šį rudenį, remiantis JAV ir skandinavų duomenimis, nutarta, kad 12-18 m. amžiaus vaikams dėl miokardito rizikos rekomenduojama skiepytis „Pfizer“, o ne „Moderna“ vakcina. Atitinkamą rekomendaciją priėmė ir Lietuvos pediatrų draugija.
„12-18 metų vaikams susirgti miokarditu persirgus besimptome COVID-19 ligos forma yra 30 kartų didesnė tikimybė nei po vakcinacijos. Norėdami išvengti komplikacijos, mes turime atsiminti šį faktą“, – sako Kauno klinikų vaikų gydytojas, profesorius Rimantas Kėvalas.
Jis paaiškino, kad Kauno klinikose iki šiol fiksuoti tik trys vaikams po vakcinacijos pasireiškusio miokardito atvejai. Tačiau jie buvo nesunkūs, gydymo neprireikė.
„O su po COVID-19 ligos pasireiškusiu multisisteminiu uždegiminiu sindromus mes turėjome dešimtis ligonių, nemaža dalis jų gulėjo intensyvios terapijos skyriuje, reikėjo labai agresyvaus gydymo, net gyvybinių funkcijų palaikymo. Tik dėka profesionalaus darbo galime pasidžiaugti nuliniu mirštamumu“, – akcentavo R.Kėvalas.
Profesorius pastebėjo, kad pokovidinis sindromas pasirešikia ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
