Apie vaikų ir paauglių skiepijimą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo onkoimunologas Marius Strioga, Santaros klinikų vaikų skyriaus kardiologė dr. Odeta Kinčinienė, Vaikų teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir advokatas Justas Sakavičius.
Įvertino miokardito riziką
Onkoimunologas Marius Strioga aiškino, jog miokardito rizika po skiepo paaugliams egzistuoja, tačiau su šia problema gali susidurti ir natūraliai COVID-19 persirgę jaunuoliai.
„Mes žinome, kad dažniausiai vaikai perserga gana lengva koronaviruso eiga. Bet sudėtingų, sunkesnių atvejų, kurie reikalautų gydymo ligoninėje, tikrai gali pasitaikyti ir pasitaiko. Taip pat yra įvairaus sunkumo laipsnių galimi poveikiai – komplikacijos.
Žmonės vis bando kelti klausimą dėl miokardito. Jis labiau būdingas paaugliams, bet turime žinoti, kad miokarditas gali pasireikšti ne tik po vakcinos, bet ir po natūralios koronaviruso infekcijos“, – teigė M.Strioga.
Nors, pasak jo, Lietuvoje vaikų mirčių dėl koronaviruso dar nebuvo, Jungtinėse Amerikos Valstijose COVID-19 pasiglemžė apie 700 vaikų.
„Nuo ligos, kurios galime išvengti paskiepiję vaikus. Daug tai ar mažai – kiekvienam nuspręsti“, – svarstė imunologas.
Jis pridūrė, kad vaikų „Pfizer“ vakcinos skiriasi nuo suaugusiųjų – jiems suleidžiama tris kartus mažesnė veikliosios medžiagos dozė.
M.Strioga taip pat sutiko, kad dėl skiepijimosi gali kilti konfliktų šeimose, tačiau jam atrodo nesuprantama, kodėl pasaulio specialistų rekomendacijų yra nesiklausoma.
„Svarbu, kad tie argumentai būtų pagrįsti remiantis racionaliais faktais. <...> Visas nuomones galima išklausyti, bet, mano galva, yra oficialių institucijų informacija, yra pasaulinės sveikatos priežiūros institucijos, kurios išreiškia savo oficialią poziciją.
Man tiesiog sunku suvokti, kodėl kitais klausimais mes specialistų tiek nuomonių klausome ir vykdome tai, ką rekomenduoja įvairių ligų profilaktikoje, diagnostikoje ir gydyme, o kažkodėl esant šitai pandemijai yra visuomenėje nuspręsta, kad nekreipkime dėmesio. <...> Kodėl staiga ateina poreikis ignoruoti, priešintis tos srities specialistų rekomendacijoms?
Tai gal tada, jei yra aukštas kraujospūdis, nevartokime vaistų nuo kraujospūdžio? Kuo čia tapo išskirtinė šita liga, kad staiga sveikatos priežiūros specialistų ir ekspertų nuomonė tapo nebesvarbi?“, – svarstė medikas.
Pasak jo, visiškai saugu skiepyti ir COVID-19 jau persirgusius vaikus.
„Šios dienos duomenys rodo, kad tvariausias ir pajėgiausias imuninis atsakas susidaro tiems žmonėms, kurie yra persirgę ir vakcinuoti. Jų imuninis atsakas yra geresnis, nei tik tų, kurie persirgo, ir tik tų, kurie yra vakcinuoti“, – pridūrė M.Strioga.
Galimybių pasas vaiko teisių nepažeidžia
Santaros klinikų vaikų skyriaus kardiologė dr. Odeta Kinčinienė savo ruožtu teigė, kad miokardito atvejai gali būti siejami ir su kitomis vakcinomis, o vakcina nuo COVID-19 nėra išimtis.
„Yra keletas publikacijų, konkrečiai lapkričio mėnesį išėjo publikacija žurnale „Pediatres“ apie keliasdešimt paauglių miokarditų, galimai susijusių su „Pfizer“ vakcina. Bet straipsnio skaitymas yra ne tik antraštė, ne tik santrauka, bet reikėtų peržvelgti ir rezultatus.
Perskaičius tą straipsnį galima pamatyti, kad, skaičiuojant statistiniais duomenimis, bendras dažnis miokarditų tarp vaikų, neturinčių jokių sąsajų su SARS-coV-2, yra netgi šiek tiek didesnis nei kad su vakcina, ir 30 kartų didesnis bendras skaičius, jeigu vaikai perserga lengva kovid forma ir tada turi dauginio uždegimo sindromą“, – sakė kardiologė.
Medikė paaiškino, kad miokarditas yra širdies raumens ląstelių uždegimas, o jo gydymo eiga priklauso nuo kelių dalykų.
„Gali būti pažeista grupelė ląstelių ar kažkoks didesnis plotas, o pagrindiniai pasireiškimai yra du: širdies skausmas arba krūtinės ploto skausmas, kitas dalykas – vaikai gali skųstis plakimais, širdies perplakimais“, – sakė O.Kinčinienė.
„Jeigu kalbame apie miokarditą, tai jis gali būti tiesiogiai paties viruso, atsiradus imuninei reakcijai arba šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, vakcinos.
Jei kalbame apie patį virusinį miokarditą, kuris pažeidžia didelį širdies plotą, ir jei kalbame apie naujagimius, tai mirštamumas yra labai aukštas. Jei kalbame apie vidutinį mirštamumą nuo miokardito, nesusijusio su vakcina, mirštamumas yra apie 5 proc. Jei kalbame apie kol kas turimus duomenis, siejamus su vakcinacija – mirštamumas kol kas nulinis“, – aiškino kardiologė.
Kalbėdama apie šeimų galimus konfliktus dėl skiepų, Vaikų teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tvirtino, jog tarnyba kol kas nėra susidūrusi su tokiais atvejais, jog dėl griežtos tėvų pozicijos skiepų atžvilgiu į specialistus kreiptųsi patys paaugliai.
„Kol kas nesame gavę nei užklausų, nei pagalbos prašymų padėti susitarti dėl skiepų“, – teigė ji.
I.Skuodienė priminė, kad sprendimą dėl skiepijimosi paaugliai nuo 16 metų gali priimti patys.
„Bet iki 16 metų tai yra tėvelių atsakomybė priimti sprendimą. Tačiau mes visada sakome, kad svarbu pasikalbėti su vaiku, pasitarti, padiskutuoti, kodėl yra vienoks arba kitoks sprendimas – skiepytis arba ne“, – kalbėjo Vaikų teisių apsaugos tarnybos direktorė.
Pasak jos, jei į tarnybą arba tarnybos poskyrį ateitų skiepytis norintis, bet to dėl tėvų sprendimo padaryti negalintis vaikas, specialistai pasikviestų jo tėvus, pasitartų, pasikalbėtų, taip pat rekomenduotų pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju.
„Mes tiesiog pravestumėme pokalbį, galbūt padėtumėme susitarti. Bet tai yra tik pokalbis ir pagalba susitariant. Aišku, gali būti situacijų ir sudėtingų, jei vaikai kreipsis ne tik dėl skiepo, bet ir dėl smurto ar kitų šeimos problemų“, – aiškino I.Skuodienė.
Pasak jos, būtent tėvų atsakomybė yra kartu su vaikais šeimoje priimti sprendimą.
„Kaip žinia, vakcina nėra privaloma, tad tėveliai kartu su vaikais gali pasirinkti, skiepytis ar ne, atsižvelgiant į geriausius savo vaiko interesus“, – kalbėjo I.Skuodienė.
Nors nuo gruodžio 28-osios galimybių paso reikės ir vaikams nuo 12 metų, Vaikų teisių apsaugos tarnybos direktorė pabrėžė, jog vaikų teisių tai nepažeidžia.
„Tikrai vaikai išgyvena nepaprastą laiką – izoliacija jų emocinei sveikatai yra labai sudėtinga. Tai prioritetas yra kontaktinis mokymas. O kalbant apie galimybių pasą, yra trys galimybės gauti galimybių pasą <...> tad netraktuojame to kaip galimo vaiko teisių pažeidimo“, – pažymėjo I.Skuodienė.
Advokatas Justas Sakavičius savo ruožtu svarstė, kad visi nepilnamečiai vis tik turėtų skiepytis tik su tėvų leidimu.
„Nėra viskas taip vienareikšmiška. Yra teisės aktų, kurie kalba apie tai, kad vaikų skiepijimas vyksta tik su tėvų sutikimu. <...> Ar vaikas, atėjęs skiepytis 16 metų, žinos savo visą ligos istoriją, atsakys į klausimus apie savo alergijas, savo kažkokias kitas sveikatos būkles? Todėl tėvų dalyvavimas yra labai svarbus skiepijant vaikus, nepaisant jų amžiaus, o ir teisinis reguliavimas numato jų dalyvavimą“, – tvirtino J.Sakavičius.
Pasak advokato, tai gali sukelti ir tokių problemų, kai pasiskiepijęs ir apie tai tėvams nepranešęs paauglys susidurs su rimtais šalutiniais poveikiais, tačiau nuslėps skiepijimo faktą nuo tėvų, o šie nežinos, kaip vaikui padėti.
