Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 467900.
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 19 žmonių. Jie priklausė 40-99 metų amžiaus grupėms. 14 iš jų buvo neskiepyti arba paskiepyti ne visiškai.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 6672.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje sekmadienio rytą siekia 882,1 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1760 atvejų.
Anot Statistikos departamento sekmadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 10,2 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 74,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 432184 žmonės. Šiuo metu serga 20248.
Per parą izoliuotų asmenų – 1477. Iš viso saviizoliacijoje yra 39892 asmenys.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 128 pacientai. Tad iš viso šalies ligoninėse užimta 1365 koronovirusinei infekcijai gydyti skirtos lovos.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 808 žmonės, antra -451. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 3183 asmenys.
Pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją COVID-19 vakcinos dozę gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.lt arba telefonu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Vilniuje pasiskiepyti nuo koronaviruso infekcijos galima per 50-yje vietų.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija. Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė 261 mln. Mirė per 5 mln. žmonių.
Pietų Afrikos Respublika ketvirtadienį pranešė nustačiusi naują COVID-19 atmainą ir daugybę jos mutacijų. Reaguodama į šią informaciją, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad prireiks kelių savaičių, kol mokslininkai įvertins naujojo COVID-19 varianto galimą poveikį.
Penktadienį praneša, kad Vokietija, Italija ir Jungtinė Karalystė uždraudė daugumą kelionių iš pietų Afrikos šalių.
Pietų Afrikos regione plintant naujai potencialiai pavojingai koronaviruso atmainai, atvykstantiems į Lietuvą iš septynių šio regiono valstybių nuo šeštadienio, lapkričio 27 d., taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pasiskiepiję arba persirgę COVID-19 liga.
Atvykstantys iš Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Zimbabvės turės išsitirti iki kelionės likus ne mažiau kaip 72 val. ir vežėjui turės pateikti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą. Atvykę į Lietuvą, jie turės izoliuotis 10 dienų ir atlikti dar du PGR tyrimus: per pirmas tris dienas nuo atvykimo į Lietuvą ir ne anksčiau kaip septintą bei ne vėliau kaip dešimtą dieną po atvykimo.
Sustiprintomis infekcijų kontrolės priemonėmis siekiama užkirsti kelią naujos potencialiai pavojingos koronaviruso atmainos įvežimui į Lietuvą. Mokslininkų pavadinta B.1.1.529, ji pirmą kartą buvo aptikta Pietų Afrikoje. Nors dar nėra daug informacijos apie šią atmainą, žinoma, kad ji turi daug mutacijų.
Pasaulis vis garsiau kalba apie pirmiausiai aptikto Pietų Afrikoje aptiktą ir omikron pavadinimą gavusį koronaviruso variantą. Virusas jau pateko į Europą ir, jei yra toks agresyvus, kaip manoma, netrukus išplis visame kontinente. Tad atrodytų neseniai COVID-19 piką pasiekusi Lietuva vėl atsiduria pavojuje.
Įvertino omikron varianto grėsmę Europai
Naujo pandeminio koronaviruso varianto, pirmiausiai aptikto Pietų Afrikoje ir gavusio omikron pavadinimą, keliama grėsmė Europai yra „didelė arba labai didelė“, penktadienį perspėjo Europos Sąjungos sveikatos apsaugos agentūra.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) savojoje grėsmės vertinimo ataskaitoje pažymėjo, kad išlieka „reikšmingas neaiškumas dėl omikron varianto užkrečiamumo, vakcinų veiksmingumo ir reinfekcijos rizikos bei kitų savybių“.
Vis dėlto bendra šio varianto grėsmė Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei (EEE), kuriai taip pat priklauso Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija, yra „nuo didelės iki labai didelės“.
Atsižvelgiant į tikimybę, kad dabartinės vakcinos gali neapsaugoti nuo omikron varianto, taip pat į riziką, kad šios padermės patogenas gali būti užkrečiamesnis, „tolesnio patekimo į bendruomenę ir plitimo ES/EEE tikimybę vertiname kaip didelę“, pridūrė Stokholme įsikūręs ECDC.
„Esant padėčiai, kai ES/EEE atsigauna delta variantas, omikron patekimo ir galimo tolesnio plitimo poveikis gali būti labai didelis“, – pažymėjo agentūra.
Keisis testavimas
Nuo gruodžio 1-osios keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai, penktadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pasak ministerijos, asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 dienos, registracijos bus atšaukiamos.
Seimas prieš dvi savaites atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo gruodžio 1-osios darbuotojai, įtraukti į Vyriausybės patvirtintą veiklos sričių sąrašą, nebegalės periodiškai testuotis dėl COVID-19 valstybės lėšomis. Šiame sąraše esančių profesijų atstovams leidžiama dirbti tik pasiskiepijus, persirgus arba periodiškai besitikrinant nuo COVID-19.
Veiksmai dėl naujos atmainos
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad dėl naujos atmainos koronaviruso gali būti priimami ir griežtesni sprendimai – testuotis privalėtų visi iš užsienio sugrįžę asmenys.
„Neabejotinai turime per mažai informacijos, kokia tai atmaina ir kokią žalą ji daro. Mes nežinome, kiek išplitę, todėl pirmoje eilėje yra prevencinės priemonės, kad nebūtų didelio įvežtinių atvejų skaičiaus, nes neabejotinai jie būtų įvežtiniai. Jeigu mes matytumėme besikeičiančią situaciją, neabejotinai gali tekti kalbėti apie griežtesnes priemones“, – penktadienį kalbėjo viceministrė.
Dar penktadienį dėl naujos atmainos koronaviruso iš septynių Pietų Afrikos valstybių – Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Zimbabvės, Mozambiko, Lesoto, Botsvanos ir aplinkinių šalių – buvo įvesti nauji ribojimai. Asmenys, sugrįžę iš minėtų septynių šalių, privalo izoliuotis ir atlikti PGR testus, nepaisant jų turimo imuniteto. Viceministrės teigimu, toks ribojimas gali atsirasti sugrįžusiems ir iš kitų šalių.
„Dabar yra priimta griežta priemonė keliaujantiems arba buvusiems tose šalyse (…). Gali būti priimami tokie sprendimai ir visiškai visiems keliautojams. Šiandien iki pietų buvo vienokia informacija, ji yra besikeičianti, ir mes tikrai nelaukiame vienokios ar kitokios pozicijos“, – kalbėjo viceministrė.
Atmainos poveikis dar nesuprastas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad prireiks „kelių savaičių“, kol mokslininkai supras naujojo COVID-19 varianto B.1.1.529, aptikto Pietų Afrikoje, poveikį.
„Mokslininkai stengiasi geriau suprasti mutacijas ir tai, ką jos potencialiai reiškia, kalbant apie šio varianto užkrečiamumą ir pavojingumą“, – žurnalistams sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris, PSO ekspertams pradėjus virtualų susitikimą, kuriame sprendžiama ar naująją atmainą laikyti „keliančia susidomėjimą“, ar „keliančia susirūpinimą“.
Taip pat PSO perspėjo šalis neskubėti įvedinėti naujų kelionių apribojimų dėl minimos atmainos.
