Pasak jo, palyginti aukštą mirtingumą nuo COVID-19 Lietuvoje lemia nepakankama rizikos grupėms priklausančių gyventojų vakcinacija ir prasta lietuvių sveikatos būklė.
EK dalinasi šalių vakcinacijos ir mirčių statistika. Lentelės viršuje daugiau nei 85 procentus populiacijos paskiepijusios šalys – Airija, Portugalija, Danija, Belgija. Jų mirtingumo rodiklis dažniausiai siekia apie 10 žmonių milijonui gyventojų.
Tuo tarpu vakcinacijos lygiu ir toliau pralaimi Kroatija ir Rumunija, paskiepijusios apie pusę populiacijos ir susiduriančios su dvidešimt kartų daugiau mirčių. Na, o labiausiai nesiseka Bulgarijai – čia paskiepytų žmonių procentas nesiekia trečdalio, tuo tarpu mirčių skaičius – didžiausias Europoje, 1 milijonui gyventojų tenka daugiau nei 300 mirčių.
Visa lentelė – EK feisbuko puslapyje.
Lietuviai savo sveikatą vertina prastai
Į akis krinta tai, kad Europoje Lietuvą gali priskirti prie vakcinacijos vidutiniokių, bet mirtingumas mūsų šalyje vienas didesnių. Lietuvoje pasiskiepijo 72 proc. suaugusiųjų, šis procentas panašus ir Austrijoje, tačiau Lietuvoje mirtingumas nuo COVID-19 ligos – dvigubai didesnis.
Tačiau M.Stankūnas sako, kad dėmesį derėtų atkreipti į rizikos grupei priklausančių vyresnių gyventojų vakcinacijos lygį.
„Lietuvoje 60 metų ir vyresnių žmonių yra pasiskiepiję 75 proc., o Austrijoje – beveik 88 proc. Matome, kad labai svarbu yra paskiepyti vyresnio amžiaus žmones. Jeigu pažvelgsime į hospitalizacijos ir mirčių statistiką, pamatysime, kad būtent ten daugiausia mirčių ir hospitalizacijų vyksta“, – akcentavo M.Stankūnas.
Jis pastebėjo, kad COVID-19 kontekste populiaru Lietuvą lyginti su Skandinavijos valstybėmis, tačiau derėtų atsižvelgti į skirtingą senjorų sveikatos būklę.
„Kai kalbame apie koronaviruso riziką, mes turime kalbėti ne tik apie amžių, bet ir gyventojų sveikatos būklę. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras yra paskaičiavęs, kad tam tikros gretutinės problemos, kaip padidintas kraujospūdis, nutukimas didina mirties ir hospitalizacijos riziką“, – pastebėjo profesorius.
Anot jo, pakanka pasižiūrėti, kaip patys gyventojai vertina savo sveikatą. M.Stankūnas pažymi, kad tokios apklausos, nors ir subjektyvios, bet moksliniais tyrimais įrodyta, koreliuoja su realia sveikata.
„Eurostat“ 2019 m. atlikta analizė rodo, kad Lietuvos gyventojai savo sveikatą vertina prasčiausiai tarp visų europiečių.
65 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausta: „kaip jūs vertinate savo sveikatą?“. Paaiškėjo savo sveikatą gerai arba labai gerai vertina apie 7 proc. vyresnių nei 65 metų Lietuvos moterų. Tarp to paties amžiaus švedžių šis skaičius siekia 59 proc.
„Kalbant apie Lietuvos situaciją, mes matome labai nedėkingą dviejų faktorių kombinaciją: žemą vakcinacijos procentą pažeidžiamiausioje gyventojų grupėje ir tų gyventojų prastą sveikatą.
Manau, tie du dalykai sąlygoja, kodėl mes tų mirčių turime, nors (vakcinacijos – red.) statistikos rodikliai iš pirmo žvilgsnio ir neblogai atrodo“, – sako M.Stankūnas.
Dezinformacijos kaina
Tačiau šių skirtumų profesorius nebuvo linkęs sieti su sveikatos priežiūros sistemos problemomis ar šalių ekonomoniu lygiu.
„Lietuva turi nemažą skaičių gydytojų. Žiūrint statistiką 100 tūkst. gyventojų turime ir tikrai nemažą lovų fondą.
Manyčiau, kad reiktų žiūrėti į vakcinacijos procentą. Pats žemiausias jis – Rytų bloko šalyse. Bulgarijoje paskiepyta tik trečdalis vyresnių gyventojų, Rumunijoje truputį daugiau – 40 proc., Latvijoje – 64 proc., Lenkijoje – 74 proc.
Sakyčiau, pajamos nėra pagrindinis dalykas, nes vakcina yra nemokam ir visi gali pasiskiepyti nemokamai. Matyčiau kitą problemą – labai stiprų dezinformacijos plitimą šitose šalyse.
Užtenka pasižiūrėti, ką tos pačios Latvijos žiniasklaida rašo. Yra labai daug dezinformacijos, abejojama vakcinomis, skleidžiami nepagrįsti faktai, iškraipoma statistika. Tenka skaityti žinučių, kurių netikrumas matyti plika akimi. Pavyzdžiui, skelbiama, kad vakcinose yra automobilių antifryzo“, – pastebi M.Stankūnas.
Tačiau, pasak jo, yra meistriškai sukurptų melagienų, kurios gali suklaidinti gyventojus.
Ar sergamumas neaugs?
Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė prieš kelias dienas pateikė prognozę, kad sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje ir toliau lėtai, bet mažės.
M.Stankūnas sako, kad ženklų, leidžiančių patikėti optimistiniu scenarijumi yra. Lapkritį fiksuotas sergamumo mažėjimas pirmiausia siejamas su mokinių atostogomis. Tačiau dar negalima garantuoti, kad efektas bus ilgalaikis.
Dar spalį maždaug trečdalis nustatomų užsikrėtimų buvo tarp vaikų. Šiuo metu jau stebimas susirgimų tarp mokyklinio amžiaus vaikų augimas, tad, profesoriaus nuomone, dar anksti garantuoti, ar viruso plitimas mokyklose stipriai neišaugs.
