Apie planus atnaujinti šį elektroninį dokumentą pranešta Europoje smarkiai išaugus užsikrėtimo atvejų skaičiui ir kilus susirūpinimui, kad tarpvalstybiniam judėjimui vėl gali iškilti grėsmė.
„Siūlome nustatyti Europos COVID sertifikato galiojimą nustatyti devyniems mėnesiams. Po šio laikotarpio jo galiojimas nebūtų pripažįstamas nesant stiprinančiosios dozės“, – per spaudos konferenciją sakė teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas.
Toks laikotarpis siūlomas atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendaciją po pusmečio skirti stiprinančiąją dozę, o papildomi trys mėnesiai paliekami, kad šalys spėtų pakoreguoti savo skiepijimo kampanijas, paaiškino D. Reyndersas.
ES naudojamas skaitmeninis COVID pažymėjimas laikomas sėkmingu pavyzdžiu, kai išlaikomos atviros sienos paskiepytiems gyventojams. Tai suteikė labai reikalingą paspirtį pandemijos paveiktai Europos ekonomikai, ypač turizmo sektoriui.
Europos Parlamento patvirtintu teisės aktu grindžiama sistema įsigaliojo liepą. Skaitmeninio COVID pažymėjimo turėtojai keliaudami Bendrijos teritorijoje gali įrodyti, kad jie yra visiškai imunizuoti, neseniai sulaukė neigiamo testo rezultato ar persirgo koronavirusine infekcija.
Ši priemonė padėjo atsigauti tokioms Europos vasaros kelionių kryptims kaip Graikija, o dar kelios ES nepriklausančios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, irgi yra prisijungusios prie šios sistemos.
Tačiau keliose ES šalyse prastėjant epidemiologinei padėčiai, žmonėms dėl šaltėjančių orų vis daugiau laiko praleidžiant patalpose, kai kurių šalių vyriausybes vėl pradėjo griežtinti apribojimus.
Pavyzdžiui, Austrijoje įvestas visuotinis karantinas, Nyderlanduose – komendanto valanda barams, o Vokietija yra pasirengusi paskelbti apie naujus suvaržymus.
Kelios valstybės, įskaitant Graikiją, Prancūziją ir Vokietiją, yra linkusios įvesti reikalavimą pasiskiepyti trečiąja doze norint turėti visiškai paskiepyto asmens statusą. Tokia priemonė svarstoma daugėjant įrodymų, kad dabartinių skiepų veiksmingumas po keturių ar penkių mėnesių silpnėja.
Tačiau ES lygiu dėl tokio žingsnio liktų nuošalyje kelios valstybės narės, ypač rytinės, nes jose vakcinacijos tempai daug lėtesni, net vertinant pagal skiepijimą pirmąja ir antrąja dozėmis.
Europos Komisijos pateiktai rekomendacijai dar turi pritarti valstybės narės ir Europos Parlamentas.
„Tai nauja rekomendacija; pamatysime, kokia bus valstybių narių reakcija“, – sakė D. Reyndersas.
Spėjama, kad šis klausimas bus vienas pagrindinių gruodžio 16–17 dienomis vyksiančio ES viršūnių susitikimo darbotvarkėje.
