Tik šie reti laimingi atvejai ligoninės COVID-19 reanimacijos skyriaus vedėjai Irenai Stanevičienei ir visai medikų bendruomenei sugrąžina prasmę vėl stoti mūru prieš klastingąjį virusą kovojant už pacientų gyvybes.
Mirtingumas skyriuje perkopė 70 procentų
COVID-19 skyriai Alytaus ligoninėje buvo atidaryti praėjusių metų lapkričio 12 dieną ir teko praeiti du periodus – nuo pirmojo atidarymo iki šių metų birželio 30 dienos, po to, atslūgus pandemijos bangai, jų veikla buvo nutraukta maždaug pusantro mėnesio, o rugpjūčio antroje pusėje vėl atnaujinta. Deja, kiek visa tai dar truks, niekas nežino.
„Šiuo metu jaučiamės stabiliai. Žinome, kad negalime turėti didelių lūkesčių, nes niekas negali prognozuoti, kaip bus toliau, kiek dar dirbsime tokiomis sąlygomis.
Kai atsirado koronaviruso ligoniai, pasikeitė ir medikų darbo profilis, ir aplinka. Jeigu kai kurie jų anksčiau dirbo tik su vaikais, tai dabar jiems tenka dirbti su suaugusiais, koronaviruso infekuotais pacientais“, – pasakojo COVID-19 reanimacijos skyriaus vedėja, gydytoja anesteziologė reanimatologė I. Stanevičienė.
Pirmojo septynių mėnesių darbo COVID-19 akivaizdoje periodo metu, kai dar kurį laiką nebuvo vakcinų ir delta atmainos, COVID-19 reanimacijos skyriuje gydyti 57 pacientai, iš kurių mirė 42. Mirtingumas siekė 74 procentus.
„Ypač beviltiški buvo tie, kuriems jau taikėme dirbtinę plaučių ventiliaciją. Tai be galo mus slėgė, nes negalėjome prognozuoti ligos eigos, nepaisant visų medikų pastangų. Savo praktikoje tokios patirties nebuvau turėjusi“, – atviravo I. Stanevičienė.
Vakcinų dėka mirtingumas mažėjo
Pozityvesnių minčių teko semtis galvojant, kad medikai dirba žmonėms naudingą darbą, vieni kitiems padėdavo. Viltį ir motyvaciją stoti mūru už pacientų gyvybes teikė tie reti atvejai, kai, rodos, beviltiškus pacientus pavykdavo pastatyti ant kojų ir iškelti iš COVID-19 reanimacijos skyriaus.
„Tada išgyvename didžiausią džiaugsmą ir tai vėl įkvepia motyvacijos“, – tikino gydytoja.
Per pastarąjį daugiau nei trijų mėnesių periodą COVID-19 reanimacijos skyriuje jau gydyti 47 pacientai, iš kurių mirė 22, o tai sudaro 47 procentus. Iš tų mirusiųjų 18 buvo nevakcinuotų ir 4 vakcinuoti. Pastarieji turėjo gretutinių ligų – širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nutukimas, diabetas.
Pasak vedėjos, dažniausiai į jos vadovaujamą skyrių patenka pacientai su pneumonija (plaučių uždegimas) ir tada liga tampa ypač sunkiai prognozuojama, dažnai tenka taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją, o šiuo atveju mirtingumo rodikliai – labai aukšti. Esą ypač tuo pasižymi delta banga, kurią kai kurie skiepai, pasak epidemiologų, veikia ženkliai silpniau – tik apie 60 procentų.
Mirštančiųjų akys veda į beprasmiškumą
„Kaip mes jaučiamės? Įsivaizduokit, ateini – guli šeši ligoniai ir visi jie ventiliuojami aparatais, yra nevakcinuoti. Matome jų akis ir žinome, kad netrukus jas užmerks ir jau niekada nebeatsibus. Maža to, šalia jų nėra nė vieno artimojo, mato tik nuo galvos iki kojų uniformuotus gydytojus, kurie atrodo tarsi būtų iš kito pasaulio. Man labai gaila tų žmonių.
Vienu metu pagalvojau: „Ką aš čia veikiu? Mano darbas beprasmiškas“. Šitiek žmonių, kurie, galima drąsiai sakyti, yra savižudžiai. Jie nepadarė to, ką galėjo. Jie nepadėjo sau.
Maža to, dėl to kenčia kiti žmonės, kuriems dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos ir medikų darbo krūvių augimo buvo nutrauktos kitos medicininės paslaugos arba labai sulėtėjo jų teikimo tempai.
Aš suprantu, kad visus turime gydyti vienodai – nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės, įsitikinimų, vakcinuoti jie ar ne. Tą mes ir darome. Bet juk yra ir žmogiška mūsų pusė, kurią turėtume taip pat atskirti nuo profesinės, tačiau šiuo atveju tai padaryti labai sunku“, – atviravo gydytoja.
Patirtis skatina užsidaryti burbuluose
Pasak jos, šiuo metu medikų bendruomenė adaptavosi prie situacijos ir jaučia antrą kvėpavimą, nors ir jaučiasi pavargę, išsekę.
„Užsidarėme savo burbuluose, po darbo nesinori niekur eiti – nei į teatrus, nei į festivalius. Kodėl? Nes mes esame arčiausiai to, kas dabar vyksta, matome pasekmes. Galiausiai ši liga yra baisi, neprognozuojama, dar ne viską žinome apie ją. Todėl ir nekyla noras su kažkuo labai artimai bendrauti, būriuotis.
Medikų bendruomenė pavargusi, nes neturėjo atostogų. Jos nebuvo patvirtintos nei šiems, nei veikiausiai bus kitiems metams. Kai kurie turėjo galimybę ištrūkti savaitei ar dviem daugiausiai, tačiau toli negalėjom išvažiuoti ir negali nieko planuoti, nes turi būti visada pasiruošęs grįžti į darbą.
Galime pasidžiaugti bent tuo, kad mūsų bendruomenėje pavyko išvengti sunkių COVID-19 susirgimų formų. Guodžia bent jau tai. Kolektyve vieni kitiems stengiasi padėti ir atmosfera čia yra labai gera, nes suprantame, kad dabar svarbu taip dirbti“, – pasakojo I. Stanevičienė.
Mokslo pasiekimai džiugina ir teikia vilties
Ar teikia vilties, kad mokslininkai jau sukūrė ir pirmuosius per burną vartojamus vaistus nuo COVID-19? Vedėja patikina, kad tikrai teikia, tačiau dar trūksta pasitikėjimo jais, nes dar nėra reglamentuoti.
„Stebuklingų vaistų nebūna, nes kiekvieno organizmo reakcija į juos yra skirtinga. Žinoma, džiaugiuosi, bet tai neturėtų būti priežastis atsipalaiduoti nuo vakcinacijos būtinybės. Reikia vakcinuotis ir mes, medikai tai padarėme jau tris kartus. Nė vienas iš mūsų nuo vakcinų nenukentėjome. Priešingai, tai leidžia jaustis saugiau“, – tikino gydytoja.
Pasiteiravus, kokia jos nuomonė apie planuojamą vaikų nuo 5 metų vakcinaciją, gydytoja ir čia kvietė pasitikėti medicina ir mokslu, nes kitos alternatyvos tiesiog nėra. Ir argumentus, kad vaikai serga lengvomis formomis ir kad yra tokie patys užkrato platintojai tiek skiepyti, tiek neskiepyti ji vadina pernelyg neatsakingais. Pasak jos, deja, bet, siaučiant delta atmainai, yra ir labai sunkių vaikų COVID-19 atvejų, o ir nuo vėliau pasireiškiančių komplikacijų, liekamųjų reiškinių niekas neapsaugotas.
„Blefas yra ir kalbos, kad nuo vakcinos galima mirti“, – patikino gydytoja.
Jos nuomone, su šia liga mums teks išmokti gyventi, nes ji taip ir liks tarp mūsų, o vakcinacija taps sezonine, tačiau žmonių imuninė sistema ilgainiui išmoks kovoti su liga ir ją įveikti be didesnių liekamųjų reiškinių.
Niekas negali pasakyti, ar Alytaus ligoninė išsivaduos ir nuo COVID-19 skyrių, o medikų bendruomenė galės sugrįžti į įprasto darbo vėžes. Tiesa, dar pandemijos pradžioje buvo trys slaugytojos, kurios apsisprendė savo profesinės veiklos nebetęsti.
„Labai gaila, nes medikų trūksta, tačiau jų apsisprendimo valia“, – sakė I. Stanevičienė.
