Menopauzė: bijoti, ignoruoti ar susidraugauti?

Kalbant medicininiais terminais, menopauzė diagnozuojama, kai nuo paskutinių mėnesinių praeina 12 mėnesių. Lietuvoje moterims ji dažniausiai pasireiškia sulaukus 45 – 55 metų, kai pradeda silpnėti kiaušidžių veikla, mažėti moteriškų lytinių hormonų gamyba. Tuomet atsiranda fiziologinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Daugelį vargina karščio bangos, šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas. Gali dažniau svaigti ir skaudėti galvą, apimti nerimas, padidėti dirglumas, nervingumas, atsirasti emocijų svyravimų, sutrikti miegas.

Kai kurioms sumažėja lytinis potraukis. Dėl estrogenų trūkumo lytiniai santykiai neretai tampa skausmingi. Kiti menopauzei būdingi simptomai – dažnas ir skausmingas šlapinimasis, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tuo metu padidėja osteoporozės, sąnarių, širdies ir kraujagyslių sistemos, neurologinių ligų rizika. Daugiau pastangų reikia įdėti, kad būtų gražūs ir sveiki plaukai, oda, nagai. Iššūkių netrūksta, kita vertus, visos šios problemos neužklumpa per naktį.

Statistiniai duomenys rodo, kad apie 75 proc. moterų jaučia menopauzės požymius. Jie intensyviausi pirmuosius penkerius metus, vėliau švelnėja arba visai išnyksta. Arba organizmas prie jų prisitaiko, o mes išmokstame su jais gyventi. Tiesa ta, kad dalis laimingųjų šį laikotarpį didelių pokyčių nepajunta arba nesureikšmina. Tai susiję tiek su paveldimumu, tiek su charakteriu ir požiūriu. O labiausiai, su gyvenimo būdu. Gera žinia, kad šie nerimą keliantys pojūčiai gali būti atitolinti ir sušvelninti, o kai kurių netgi galima išvengti.

Jie simptomai labai stiprūs ir nemalonūs, moteriai gali būti taikomas hormoninis gydymas.

Tačiau dažnu atveju pakanka pakeisti gyvenimo būdą, sumažinti žalingų įpročių, daugiau judėti, subalansuoti mitybą, esant poreikiui praturtinti ją vitaminais, mineralais ir kitomis naudingomis medžiagomis.

Nors simptomų šios priemonės nepanaikina, bet daugeliui moterų jų pastebimai sumažėja. Ypač svarbu jas pradėti taikyti kuo anksčiau, dar neatsiradus pirmiesiems menopauzės ženklams. Rekomenduojama tuo rūpintis jau nuo 35 – 40 metų.

Pasak mitybos specialistų, šiuo laikotarpiu reikėtų maitintis panašiai kaip siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų: vengti greitųjų angliavandenių, perdirbtų produktų, baltųjų miltų ir gaminių iš jų, cukraus. Valgyti daugiau vaisių, daržovių, ypač žalios spalvos, taip pat ankštinių, naudoti alyvuogių ir kitus augalinius aliejus, riebią žuvį, geriausia lašišą ir skumbrę, nes juose yra daug omega 3 riebalų rūgščių, taip pat rauginto pieno gaminių, riešutų, sėklų, pilno grūdo duoną, kruopas, kitų daug skaidulų turinčių produktų.

Neseniai JAV leidžiamame žurnale „Menopauzė“ paskelbti mokslinės studijos rezultatai atskleidė, kad augalinė dieta, praturtinta sojos produktais, karščio bangų epizodus sumažina 79 proc., pagerėja nuotaika, miegas, atsiranda daugiau energijos, sumažėja seksualiniam gyvenimui trukdantys simptomai. 12 savaičių tyrimo dalyvės valgė žymiai daugiau daržovių, vaisių ir kasdien į valgiaraštį įtraukdavo puodelį sojos pupelių. Jose yra medžiagų, vadinamų augaliniais estrogenais – izoflavonų, jie padeda kompensuoti šio hormono trūkumą menopauzės metu.

Svarbu gauti pakankamai antioksidantų, saugančių ląsteles nuo jas pažeidžiančių laisvųjų radikalų, kurie spartina senėjimo procesus, didina širdies ir kraujagyslių, neurologinių ligų riziką. Antioksidantams priskiriami vitaminai C, E, mineralai selenas, manganas, cinkas, varis, bioaktyvios medžiagos karotinoidai, flavonoidai, resveratrolis. Daugiausiai natūralių antioksidantų yra augaliniame maiste – vaisiuose, uogose, daržovėse, ypač oranžinės spalvos, taip pat riešutuose. Juos kaupia ir gyvūninės kilmės produktai, tačiau mažesniais kiekiais.

Linų lignanai – medžiagos, kurių yra linų sėmenyse, turi panašių savybių, kaip ir hormonas estrogenas, todėl kartais vadinamos augaliniu estrogenu, padeda palaikyti moteriškų lytinių hormonų pusiausvyrą. Artėjant menopauzei pačiu populiariausiu prieskoniu turėtų tapti šalavijas. Vaistinis šalavijas palaiko normalų prakaitavimą, todėl jį naudojant ne taip vargina karščio pylimai ir bangos. Šis augalas palaiko komfortišką savijautą menopauzės metu.

Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, kuris ypač reikalingas palaikyti normaliai kaulų būklei. Jo gausime valgydami lašišą, skumbrę, kiaušinius, kepenis, sūrį, grybus. B grupės vitaminai padeda palaikyti nervų sistemos veiklą, hormonų aktyvumą, o tai ypač svarbu menopauzės laikotarpiu, normalią plaukų ir odos būklę, mažinti nuovargį. Pagrindinis jų šaltinis yra žuvis, paukštiena, raudona mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, žalios lapinės daržovės, ankštiniai augalai, dribsniai, kai kurios duonos rūšys.

Savarankiškai, be gydytojo dietologo pagalbos susidaryti šias rekomendacijas atitinkantį valgiaraštį – sudėtinga, o jo laikytis ne ką lengviau. Todėl svarbiausias patarimas menopauzės amžiaus moterims yra valgyti kuo įvairesnį maistą, vengiant žalingų sveikatai produktų, ir laikytis bendrų sveikos mitybos principų. Tačiau to gali nepakakti turint tam tikrų valgymo įpročių, daug nemėgstamų produktų, jei mėgstami ne visuomet prieinami dėl sezoniškumo.

Tokiais atvejais į pagalbą gali ateiti maisto papildai. Geriausia rinktis jų kompleksus, subalansuotus būtent menopauzei. Vieni kokybiškiausių ir populiariausių yra „Menopace – skirti artėjančioms prie menopauzės amžiaus ir į jį jau įžengusioms moterims. Juose esančios bioaktyvios medžiagos, mineralai ir vitaminai yra koncentruoti, todėl padeda palaikyti tam tikrų organų, kūno sistemų veiklą ir funkcijas. Be to, visos jos sudėtos į vieną tabletę, tereikia prisiminti kasdien ją išgerti.

„Menopace“ gamina Didžiosios Britanijos bendrovė „Vitabiotics“, turinti penkių dešimtmečių patirtį šioje srityje ir pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą už inovacijas. Gamybos procese taikomi aukščiausi kokybės reikalavimai, produktų formules kuria ekspertų komanda, kurią sudaro mokslininkai, mitybos specialistai ir medikai. Remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis, jie kruopščiai parenka vitaminų ir mineralų kiekius, kad būtų efektyvūs, bet nekeltų perdozavimo rizikos, orientuojasi į tikslines varotojų grupes.