Nevertėtų manyti, kad besimptomė liga reiškia, jog ir pakartotinai užsikrėtus bus sergama nesunkiai.
„Tyrimai rodo, kad COVID-19 ar skiepų sukurta imuninės sistemos apsauga padeda išvengti sunkios ligos ar jos komplikacijų. Tačiau įrankių, prognozuoti kokia šį kartą bus ligos eiga ir baigtis, mes neturime“, – sako Kauno klinikų imunologė Ieva Bajoriūnienė.
Gydytoja priduria, kad lėtinės ligos, cukrinis diabetas, nutukimas, aukšto arterinio kraujo spaudimo liga bei vyresnis amžius yra susiję su sunkesne ir komplikuota COVID-19 eiga.
Imunitetas blėsta
Po ligos, kaip ir po skiepo, susidaręs imunitetas palaipsniui blėsta, tad rizika užsikrėsti ilgainiui vėl auga. Vakcinos reikalingos tam, kad imuninis atsakas vėl sustiprėtų be papildomos rizikos sveikatai, kuri atsirastų pakartotinio užsikrėtimo atveju. Tad geriau skiepytis, nei vėl susirgti.
Kaip pabrėžia I.Bajoriūnienė, SARS-CoV-2 viruso infekcija arba skiepijimas, sukelia specifinį ir ilgai išliekantį imuninės sistemos atsaką. Jokiais kitais būdais atsparumo prieš COVID-19 ligos sukėlėjus neįgysite.
„Humoralinį imuninės sistemos atsaką įprasta vertinti nustatant antikūnus pasveikusio nuo COVID-19 žmogaus serume. Galima pamatuoti antikūnus susidarusius prieš įvairius SARS-CoV-2 viruso antigenus, tačiau plačiausiai žinomi ir tiriami yra imunoglobulino G klasės antikūnai prieš SARS-CoV-2 viruso smaigo (arba S) baltymą“, – paaiškina I.Bajoriūnienė.
Imunologė priduria, kad būtent imunoglobulino G klasės antikūnai yra svarbiausias humoralinio imuninio atsako į infekciją rodiklis. Jų sukurta apsauga gali išlikti organizme 5-7 mėnesius.
„Tyrimai rodo, kad antikūnų susidarymas priklauso nuo COVID-19 tėkmės ir sunkumo: lengvai sirgusiems asmenims gali susidaryti nedidelis ar laboratoriniais tyrimais nenustatomas specifinių neutralizuojančių antikūnų kiekis, tuo tarpu esant sunkiai ligos formai antikūnų susidaro daugiau.
Šie imunoglobulino G klasės antikūnų tyrimai nėra skirti ūmiai infekcijai diagnozuoti, tačiau jie tinka identifikuoti jau persirgusius asmenis. SARS-CoV-2 viruso infecija sukelia ir specifinį T ląstelių atsaką, T ląstelių pagalbininkių ir slopintojų, kuris, atrodo, turėtų būti ilgalaikis“, – apie imuniteto prieš COVID-19 rodiklius pasakoja I.Bajoriūnienė.
Galima susirgti pakartotinai
Kaip pastebi imunologė, kiek trunka imuniteto dėka atsiradusi garantija prieš užsikrėtimą nėra aišku.
„Greičiausiai negalėsime pasakyti tikslaus dienų skaičiaus, tačiau pasveikęs nuo COVID-19 ar paskiepytas asmuo gali vėl užsikrėsti koronavirusu. Organizmo atsakas į infekciją, imuninės sistemos veikla, koronaviruso atmainos, pasižyminčios skirtingu plitimo greičiu ar gebėjimu sukelti ligą – visa tai galėtų būti svarbu“, – sako I.Bajorūnienė.
Ji pridūrė, kad dėl to nevalia pamiršti įprastinių prevencijos priemonių: taisyklingas medicininių veido kaukių arba respiratorių dėvėjimas, saugaus atstumo nuo kitų asmenų laikymasis, rankų plovimas bei dažnas patalpų vėdinimas – šie veiksmai ir toliau reikšmingai sumažina COVID-19 ligos grėsmę.
Persirgus COVID-19 imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės. Skiepytis galima ne anksčiau nei 150 dienų po ligos nustatymo. Tačiau reikia suprasti, kad kaip po ligos susidaręs imunitetas nėra amžinas, taip ir vakcinos neduoda sprendimo visam laikui.
„Bėgant laikui, imuninės sistemos apsauga silpsta, reikalinga revakcinacija. Tęsiantis pandemijai, keičiantis viruso struktūrai, gali prireikti dar ne vienos pakartotinos skiepų dozės
Revakcinacija, o taip pat sustiprinančioji vakcinos dozė, lygiai kaip ir viena vakcinos dozė persirgusiems COVID-19 rekomenduojami tam, kad susidarytų tinkamas ir patvarus imuninės sistemos atsakas, apsaugantis mus nuo pražūtingos infekcijos ir ligos. Taip veikia imuninė sistema, imuninis atsakas prieš kai kuriuos antigenus susiformuoja ne visam gyvenimui.“, – pažymi I.Bajoriūnienė.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.
