„Žiūrint įvairiais pjūviais panašu, kad mokinių atostogos pristabdė epidemiją. Atvejų kritimas iki 20 metų amžiaus grupėse buvo tikėtas, bet jis persidavė ir kitoms amžiaus grupėms, kuriose stebimas atvejų augimo sustojimas.
Kas svarbiausia, kad ligoninių skaičiai irgi pradėjo kristi (nors Kauno regione vis dar stebimas kilimas), kas reiškia, kad atvejų kritimas yra tvarus. Gulinčių reanimacijos skaičiai jau kurį laiką nekyla“, – pastebėjo V.Zemlys-Balevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad būtent šis rodiklis dabar svarbiausias, nes pagal jį bus sprendžiama, ar įvesti karantiną. Tačiau duomenų analitikas mano, kad karantino Lietuvoje gali ir neprireikti.
„Žiūrint istoriškai, dabartinės nustatytos ribos niekada nebuvo pasiektos, kas yra savotiškai gerai. Karantinas yra kraštutinė priemonė ir jis turi būti įvedamas kai iš tikrųjų yra blogai.
Nors visuomenėje ir pasigirdo skundų dėl karantino sąlygų, bet bent jau mano nuomone karantino riba buvo nustatyta būtent atsižvelgiant į verslą. Žiūrint į istorinius duomenis ir dabartinę situaciją, karantino tikimybė yra maža. Turint omenyje imunizacijos lygį ir artėjančią revakcinaciją, sunku patikėti, kad nustatytos ribos bus peržengtos. Nors dabartinis epidemijos atokvėpis atrodo pozityviai, epidemija toli gražu nesibaigė“, – perspėjo duomenų mokslininkas.
Jis pridūrė, kad, norint išvengti pandemijos atsigavimo, itin svarbi bus revakcinacija.
„Kas dieną miršta po 50 žmonių (7 dienų vidurkis, trečias apibrėžimas). Kadangi griežtų priemonių nėra imamasi, tai tikėtina, kad jei net ir pasiekėme piką, tai leisimės nuo jo lėtai. Ir visai gali būti, kad mokinių atostogų efektas po savaitės, kitos, baigsis ir vėl pradėsime lipimą į viršų. Todėl ypatingai svarbu dabar visiems revakcinuotis, kai tik atsiras tam galimybė.
Ligoninėse 20 proc. sergančių yra vakcinuoti, tai tą 20 proc. su revakcinacija galima sumažinti, taip sumažinant karantino tikimybę. Vėl gausis taip, kad atsakingi žmones saugos neatsakingus, na, bet ką padarysi, toks gyvenimas“, – rašė V.Zemlys-Balevičius.
