Iš ataskaitos matyti, kad asociacija „Kraujas“ 2020 m. buvo paremta kiek daugiau nei 74 tūkst. eurų, o Santaros klinikos gavo paramos už maždaug 60 tūkst. eurų. Nacionalinė medikų asociacija gavo apie 38 tūkst. eurų.
VVKT nurodo, kad perleistos vertės, kurias farmacijos bendrovės skiria a juridiniams asmenims, atstovaujantiems sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistų interesams, gali būti traktuojamos kaip suteikta parama, renginių rėmimo išlaidos, atlygis už paslaugas ir konsultacijas, pranešimų skaitymą profesiniuose renginiuose.
Nekukli parama tenka ir pavieniams medikams. VVKT paviešinta ataskaita rodo, kad Lietuvoje veikiančios farmacijos kompanijos parėmė medikus didesne nei 1000 eurų suma. Dar apie 1800 kartų deklaruota suteikta vertė buvo mažesnė nei 1000 eurų, bendra suma siekia 2,08 mln. eurų.
Pati didžiausia paramos suma – 16 tūkst. 43 eurai. Tiek įmonė „Novartis“ sumokėjo neurologo kvalifikaciją turinčiai K.R. Nurodoma atlygio paskirtis: „už specialisto suteiktas paslaugas, suteiktas siekiant perduoti savo žinias ir patirtį medicinos srityje, įskaitant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas“.
Iš ataskaitos matyti, kad didesne nei 10 tūkst. eurų suma du medikus parėmė „Berlin Chemie Menarini Baltic“ įmonė.
11 tūkst. 730 eurų atlygį gavo šeimos gydytojo kvalifikaciją turinčiai J.P. 10 tūkst. 794 eurų vertę „Berlin Chemie Menarini Baltic“ perleido alergologo ir klinikinio imunologo kvalifikaciją turinčiai A.K.
8 tūkst. 920 eurų atlygį iš „Servier“ gavo kardiologo kvalifikaciją turinti G.Š. Ši specialistė buvo paremta dar 8 kartus iš įvairių bendrovių. Ji iš viso gavo 18 tūkst. 252 eurų atlygį.
Endokrinologė Ž.V. iš „AstraZeneca Lietuva“ gavo 8 tūkst. 626 eurų vertės atlygį, o bendra visų praėjusiais metais jai perleistų verčių suma siekia 18 tūkst. 586 eurus.
VVKT ataskaitos skiltyje „perleistos vertės tikslai“ nurodomas vienas iš šių keturių:
– Atlygis už specialisto suteiktas paslaugas, suteiktas siekiant perduoti savo žinias ir patirtį medicinos srityje, įskaitant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas
– Profesinių (mokslinių) renginių, kuriuose dalyvavo specialistas kvalifikacijos kėlimo tikslu, registracijos mokesčių apmokėjimas
– Kelionės į profesinius (mokslinius) renginius, kuriuose dalyvavo specialistas kvalifikacijos kėlimo tikslu, ir apgyvendinimo išlaidų šių renginių metu apmokėjimas
– Vertės, tikslingai perleistos konkretiems fiziniams asmenims per juridinį asmenį perleistos vertės gavėją, kai yra iš anksto žinomas tikslinis (galutinis) tokios vertės gavėjas (fizinis asmuo).
Asociacija pabrėžia skaidrių investicijų svarbą
Nuo 2020 m., remiantis Atskleidimo kodekso gerąja patirtimi, mūsų iniciatyva bei Sveikatos apsaugos ministerijos pastangomis, šios nuostatos Lietuvoje įtvirtintos ir įstatymu. Visos mūsų šalyje veikiančios farmacijos kompanijos jau privalo skelbti duomenis apie bendradarbiavimą.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė, savo ruožtu tikina, kad skaidrios investicijos į sveikatos priežiūrą gyvybiškai svarbios pacientams
„Mūsų turimais duomenimis, tęstiniam gydytojų kvalifikacijos kėlimui valstybė lėšų neskiria. Todėl farmacijos sektoriaus investicijos į gydytojų kvalifikacijos kėlimą ir žinių apie inovacijas perdavimą šiandien yra vienintelis būdas siekiant užtikrinti visuomenei naudingą medicinos progresą.
Investicijų skaidrumas leidžia įvertinti farmacijos kompanijų ekonominę naudą ir pridėtinę vertę Lietuvai“, – lrytas.lt atsiųstame komentare teigė A.Gaižauskienė.
Vien pernai inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje siekė beveik 36 mln. eurų ir per metus išaugo 2 mln. eurų. Iš viso 2017–2020 m. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijai (IFPA) priklausančios kompanijos mūsų šalyje investavo 137,4 mln. eurų.
Pernai IFPA narės klinikiniams tyrimams skyrė 3,5 mln., socialiniams projektams ir medikų edukacijai – 2,4 mln. eurų, tuo tarpu valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė 29,8 mln. Eurų, skaičiuoja asociacija.
„Esame tikri, kad farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas pirmiausiai yra gyvybiškai svarbus pacientams. Jis leidžia stiprinti medikų kompetencijas, diegti naujausias technologijas gydyme, atlikti klinikinius tyrimus, gerinant gydymo inovatyviais vaistais prieinamumą“, – tvirtino A.Gaižauskienė.
Vaistai į Lietuvą vėluoja
Tuo metu medikai vis pastebi, kad papildomos investicijos yra reikalingos, nes naujausi vaistai į Lietuvą vėluoja. Vadinamieji naujos kartos medikamentai nėra nei patvirtinti valstybės, nei finansuojami, mat, Lietuva yra viena iš lėčiausiai naujus vaistus tvirtinančių valstybių.
Spalį farmacijos komiteto „Local American Working Group“ vadovė, advokatė Rūta Pumputienė „Žinių radijui“ aiškino, kad Lietuvoje vaisto kompensavimo patvirtinimo sistema „aplipdyta“ barjerais, kurių kitose šalyse nėra.
Pasak jos, naujų vaistų paraiškų vertinimas sustojęs, nes keliama aibė reikalavimų, tačiau resursų jų atitikčiai įvertinti trūksta.
Nors įstatymiškai numatyta, kad naujo vaisto vertinimo terminas negali būti ilgesnis nei 180 dienų, tačiau šis procesas vyksta ženkliai lėčiau. Laukti tenka daugiau nei 700 dienų, patikino R.Pumputienė.
„Pagal tai, kiek mūsų pacientai laukia tų vaistų, esame visiškame gale, uodegoje“, – sakė ji.
Pavyzdžiui, Vokietijoje nauji vaistai patvirtinami vidutiniškai per 127 dienas.
Pakliuvo į STT akiratį
Valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams pastaruoju metu labai išaugo, nes aktyviai veikė gamintojų lobistai, sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė.
STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė įsitikinusi, kad gamintojų parama medikams turi įtakos viešiesiems pirkimams.
„Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln. eurų – BNS) augimas yra labai susitelkęs keliolikos (17-os – BNS) didžiųjų farmacijos įmonių gaminiams kompensuoti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė ji.
„Farmacija laikoma viena labiausiai lobistų galimai veikiamų ir paveikiamų sričių“, – pridūrė STT atstovė.
R. Kaziliūnaitės teigimu, pavyzdžiui, dviejų gydymo įstaigų – Vilniaus Santaros ir Kauno klinikų – viešuosiuose pirkimuose aiškiai matoma tendencija, jog gamintojų parama medikams turi įtakos sprendimams dėl laimėtojų.
„Dalis jų (Santarose – 22 proc.) yra ir paramos teikėjai. Jie, nors yra nedidelė dalis, išskirtinai sėkmingi viešuosiuose pirkimuose – jiems atitenka didžioji dalis lėšų. Tokia pati tendencija, tik dar ryškesnė, ir Kauno klinikose. Be abejo, parama turi įtakos sprendimams viešuosiuose pirkimuose“, – kalbėjo ji.
R. Kazliūnaitės teigimu, daugiausia lobizmo atvejų deklaravo IFPA atstovai.
Šiai asociacijai priklauso „AstraZeneca“, „Bayer“, „Berlyn-Chemie“, „Pfizer“, „Roche“, „Lilly“, „Novartis“, kiti vaistų gamintojai.
STT atstovė pabrėžė, kad medicinos įstaigos paramą dažniausiai gauna prekėmis ar paslaugomis, o medikų organizacijos – pinigais. Pasak R. Kaziliūnaitės, ši tendencija ypač išryškėjo pandemijos metu.
R. Kaziliūnaitės duomenimis, nuo 2014-ųjų iki 2020 metų PSDF išlaidos kompensuojamiems vaistams padidėjo apie 70 proc., arba 134 mln. eurų.
Pernai vaistų, kuriuos tiekia 102 gamintojai, kompensacijoms išleista beveik 325 mln. eurų.
