Pasak jo, ekspertai įvairių nuomonių, kiek gali tęstis pandemija, tačiau profesorius pateikė ir savo spėjimą.
„Remdamasis medicinos įrodymais, galiu pasakyti, kad visos pandemijos turi laiką, kiek jos trunka. Ta trukmė istoriškai, tiek, kiek mes matuojame pandemijas, o jas iš esmės stebime nuo 19 amžiaus.
Tai, ką mes matome, paprastai ji užtrunka 3-4 metus“, – Lietuvos socialdemokratų partijos surengtos diskusijos metu sakė V.Kasiulevičius.
Jis pridūrė, kad tokios trukmės krizei įveikti reikalinga veiksmų strategija, o ne nepagrįsta viltis, kad kitą rytą problemos baigsis savaime.
Be to, pasibaigus pandemijai, profesoriaus tikinimu, COVID-19 plitimas vyks endemiškai. „Žiemos sezonai iš tikrųjų bus labai sudėtingi“, – perspėjo V.Kasiulevičius.
Tačiau nereikėtų galvoti, kad šią pandemijos fazę galima pasiekti ir persergant natūraliai. Su tokiu požiūriu, profesoriaus tikinimu, pandemijos pabaigos sulauks mažiau žmonių.
„Anksčiau ar vėliau mes laimėsime šitą karą su virusu, nes mes vis labiau prisitaikysime. Kiek virusas bekurtų mutacijų, žmogaus organizmas jį vis labiau pažins, susidurdamas kiekvieną kartą.
Bet skiepas padeda jį pažinti lengviau, skiepas pakiša pagalvę. Gali būti, kad visi susirgsime, niekas to neatmeta, bet (pasiskiepiję – red.) sirgsime, kaip sergame gripu. Bet nesirkime, taip kaip žmonės dabar serga koronavirusu: dūsdami ir numirdami“, – vakcinuotis ragino V.Kasiulevičius.
Siūlo permąstyti skiepų vaidmenį
Profesoriaus teigimu, skiepai padeda pergyventi pandemija, patiriant mažesnius nuostolius, bet pandemija pasiskiepijus nesibaigia. Anot V.Kasiulevičiaus, žmonės netinkamai supranta vakcinų naudą, kelia vakcinoms per didelius lūkesčius.
„Skiepuo vaidmuo yra keliuose lygmenyse. Pirma, sumažinti žalą pačiam individui. Žala individui yra susijusi su patekimu į ligoninę ir sunkia ligos eiga.
Antras dalykas, (skiepai padeda – red.) sumažinti krūvį sveikatos priežiūros sistemai. Trečias, dalykas, sumažinti plitimą visuomenėje.
Mūsų lūkesčiai skiepams galbūt yra šiek tiek suabsoliutinti. Jie iš tikrųjų mažina žalą individui, sveikatos sistemai, bet sustabdyti ligos plitimo, turėdami 50-60 proc. efektyvumą, jie negali. Todėl tie lūkesčiai, kurie yra sugeneruoti visuomenėje, yra per dideli“, – paaiškino profesorius.
V.Kasiulevičiaus tikinimu, žmonės turėtų permąstyti, ko jie tikisi iš skiepų, jie turi suprasti ir tai, kad delta atmaina „pakeitė žaidimo taisykles“.
Dezinformacijos spąstai
Galimybių pasas, V.Kasiulevičiaus teigimu, yra labiau politinis instrumentas nei reali pandemijos valdymo priemonė.
„Įvairios kontrolės priemonės yra skirtos ne tiek tramsmisijai, kas dažnai sakoma, kad norima sumažinti viruso plitimą, bet iš esmės taip norima paskatinti žmones skiepytis“, – aiškino profesorius.
V.Kasiulevičius akcentavo, kad prie „bendrojo gėrio“ prisidėti bei toliau laikytis atsargumo priemonių ir saugotis galimo užsikrėtimo turi visi: pasiskiepiję ir nepasiskiepiję.
„Be abejonės, nesiskiepijantys asmenys kažkokiu būdu turi būti skatinami, kad jie saugotųsi. Geriausia, žinoma, kad skiepytųsi, bet jei nesiskiepija, tai reikia, kad jie prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus, saugotų save ir kitus žmones“, – sakė profesorius.
Jis džiaugėsi, kad Lietuvoje pavyko paskiepyti kritinę gyventojų masę. V.Kasiulevičius pastebėjo, kad mūsų šalyje žmonės įpratę, kad nuo įvairių ligų pasiskiepyti turi vaikai, tačiau ape tokios prevencinės priemonės naudojimą suaugusiems visuomenei trūksta supratimo.
„Kuomet ateina klausimas iki suaugusio žmogaus, kuris gyvenime nesiskiepijo nuo gripo, nenorėkime, kad jie visi staiga pasiskiepytų 100 proc. Mūsų visuomenės tokia struktūra, deja, mes patekę į dezinformacijos spąstus“, – apie gyventojų nusiteikimą prieš skiepus kalbėjo V.Kasiulevičius.
