Čia skaitykite pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį: „Medikai dirba lyg kare: girdi melą, priekaištus ir tramdo ašaras, jei nespėja pas dūstančius“.
Prastai matydavo kelią
COVID-19 sergančius ligonius paprastai vargina stiprus kosulys, jie dūsta.
Pirmiausia medikai pamatuoja deguonies kiekį kraujyje. Būna, kad pacientai negali patys eiti, tenka juos nešti. Būna ir daug sveriančių.
„Nešdamas sunkų ligonį stipriau alsuoju, akiniai rasoja, nuvalyti jų negaliu, nes ranka gali būti užkrėsta. Dabar jau turime daugiau priemonių, o anksčiau būdavo, kad vairuojant beveik dingdavo kelio vaizdas“, – pasakojo 58 metų paramedikas.
M.Steponavičius yra vežęs pacientą, kurio deguonies pasisavinimo rodiklis buvo kritiškai žemas – 55.
60 metų vyras buvo neskiepytas. Ligoniui duota deguonies, greitosios pagalbos automobilis, lėkdamas 160 kilometrų per valandą greičiu, nuvežė į Santaros klinikas, bet ten jo gyvybė užgeso.
Karščiuodamas neigė ligą
Kai kurie ligoniai iki pat paskutinio atodūsio neigia, kad sunkiai serga, pyksta ant pagalbą teikiančių medikų.
31 metų vilnietė paramedikė, būsimoji skubiosios pagalbos specialistė Neringa Urbanavičė šią savaitę taip pat skubėjo į daug iškvietimų. Daugiausia sunkiai susirgo neskiepyti.
Jai teko vykti pas 54 metų ligonį, kuris vos įstengė kvėpuoti, bet vis tiek neigė sunkiai sergąs. Nuvykusi į jo namus pamatavo temperatūrą, deguonies kiekį kraujyje. Temperatūra buvo pakilusi iki 40 laipsnių, o deguonies rodiklis nukritęs iki 64.
„Vyras dešimt dienų karščiavo, kankinosi, buvo visas šlapias, veidas papilkėjęs, lūpos mėlynos. Jis nevartojo vaistų – buvo nusiteikęs ir prieš juos, ir prieš skiepus. Greitąją pagalbą iškvietė žmona.
Gavęs deguonies pacientas pasijuto geriau, bet ir nuvežtas į Santaros klinikas nepripažino, kad yra sunkios būklės. Jis iškart buvo paguldytas į reanimaciją“, – pasakojo N.Urbanavičė.
Nuvykusi pas vyresnio amžiaus pacientę medikė iš karto suprato, kad ją taip pat būtina vežti į ligoninę. Buvo sutrikęs širdies ritmas, grėsė liūdnos pasekmės. Tačiau pacientė kategoriškai atsisakė vykti į ligoninę – manė, kad ten bus užkrėsta koronavirusu.
„Moteris dvejus metus gyvena neišeidama iš namų, maisto nuperka dukra. Užuot pasiskiepijusi, ji užsidarė nuo išorinio pasaulio. Kai kurie žmonės skiepų bijo labiau už ligų pasekmes ir net už mirtį.
Vilniuje man neteko vežti sunkių ligonių, kurie paskiepyti. Vežiau tik merginą, kuri niekaip negalėjo pasiekti, kad jai poliklinikoje būtų padaryta plaučių rentgeno nuotrauka.
Maniau, galbūt vystosi plaučių uždegimas, reikalingi antibiotikai, o jų niekas neišrašys be rentgeno. Nuvežėme į Santaros klinikas. Pakeliui mergina papasakojo, kad buvo nusiteikusi prieš skiepus, bet draugas ją paprotino.
Ji svarstė, kokios būklės dabar būtų, jei taip ir nebūtų pasiskiepijusi“, – pasakojo vilnietė paramedikė N.Urbanavičė.
Gąsdina ir teigiamas testas
Nuvežęs COVID-19 sergantį pacientą į priimamąjį ukmergiškis M.Steponavičius kaskart išpurškia automobilį dezinfekciniu skysčiu ir tik tada vyksta į kitus iškvietimus. O jų pasitaikė įvairių.
Vieni greitąją pagalbą kviečia sužinoję, kad jų COVID-19 testo rezultatas teigiamas. Nors ir nekarščiuoja, bet bijo. Kiti jaučiasi blogai po skiepo.
„Padaugėjo ir stipriai geriančiųjų, ypač tomis dienomis, kai mokamos išmokos. Prigėrę alkoholio sumano tai špagatą, tai kitą triuką atlikti. Mums tenka vežti“, – šyptelėjo paramedikas.
Yra senyvų žmonių, kurie jaučia baimę, skundžiasi dideliu kraujospūdžiu.
„Dabar labai sunku pakliūti pas specialistus, todėl nemažai žmonių kreipiasi į mus“, – paaiškino M.Steponavičius, kuris nuveža po kraujospūdį mažinančią tabletę, paguodžia.
Šios savaitės pradžioje paramedikui teko pacientą, kuriam reikėjo skubios vidaus ligų specialisto pagalbos, iš Ukmergės vežti į Anykščių ligoninę.
Tuos, kurie patyrę insultą ar infarktą, vežė į Vilnių.
Išaugus susirgimų COVID-19 skaičiui, ligoninės stabdo planines operacijas, kitas gydymo paslaugas ne kovidiniams ligoniams. Todėl tokius pacientus tenka vežti į kitų miestų ligonines.
„Tarp patyrusiųjų insultus buvo ir tokių, kurie persirgo kovidu, ir tokių, kurie paskiepyti“, – paaiškino paramedikas.
Mums kalbantis į stotį grįžo brigada iš Vilniaus.
„Pacientę vežėme iš namų Ukmergėje tiesiai į Santaros klinikas. Jos kalba buvo sutrikusi, brigados vadovė įtarė insultą“, – paaiškino greitosios pagalbos vairuotojas, būsimasis paramedikas Robertas Jakubonis.
Tenka palaukti eilėse
Pastaroji savaitė ir greitosios pagalbos, ir priėmimo skyriuose dirbantiems medikams buvo itin įtempta dar ir todėl, kad su pacientais automobiliuose prie ligoninių tekdavo laukti ne vieną valandą.
„Pacientai turi fiziologinių poreikių, būna, kad vieni nuo dusulio vemia, kiti nori valgyti. Kol laukiame prie ligoninių, jie net į tualetą negali nueiti“, – apie darbo užkulisius pasakojo medikai.
Ne visi miestai turi specialių automobilių vien kovidiniams pacientams. Kartais tas pats, kuriuo vežtas sunkus COVID-19 sergantis ligonis, vyksta, pavyzdžiui, pas naujagimį.
„Mes automobilį dezinfekuojame, bet oro lašeliniu būdu plintanti pavojinga infekcija gali būti bet kur. Kvietimai – vienas po kito, o žmonės slepia arba nežino, kad serga COVID-19. Dabar labai sunkūs budėjimai, po jų jaučiamės išsunkti“, – kalbėjo su pandemija kovojantys medikai.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
