„Kai kurie mokslininkai didelius skaičius nurodo – ir 4 tūkst. naujų paros atvejų. Aš būčiau šiek tiek santūresnis“, – paklaustas, kaip sergamumas koronaviru kis artimiausiu metu lrytas.lt sakė technologijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis.
Pasak jo, būtina atsižvelgti į aukštą lietuvių imunizacijos lygį – nepasiskiepijusių arba nepersirgusių gyventojų liko mažiau nei milijonas.
„Sakyčiau, kad 2-2,5 tūkst. paros atvejų, atskiromis dienomis pikas gali būti ir kažkiek aukštesnis, bet savaitės atvejų vidurkis neturėtų prašokti šito skaičiaus.
Viruso bangos paprastai trunka 4-5 mėnesius ir savo piką pasiekia po 2-3 mėnesių. Tai spalio pabaigoje turėtume artėti prie to piko ir po to turėti atvejų nusileidimą, kas buvo matyta su įvairiomis viruso bangomis skirtingose šalyse“, – prognozavo J.Augutis.
Tiesa, jis pridūrė, kad epidemiologinės padėties dinamika priklausys ir nuo to, kokių priemonių imsis valdžia, o žmonės jų laikysis. Įtakos viruso plitimui, profesoriaus teigimu, turėti gali ir orai. Be to, visas kortas galėtų sumaišyti nauja, sparčiau plintanti viruso atmaina.
Prasirgs daugelis
J.Augutis teigimu, viruso plitimo modeliai rodo, kad Lietuvoje jis ir toliau palies daugiausia neimunizuotus asmenis. Tokių gyventojų, Statistikos departamento skaičiavimais, likę mažiau nei milijonas.
„Paskutinių dienų skaičiai rodo, kad šita viruso banga ir aukšta, ir plati, todėl naujų užsikrėtusiųjų skaičius iki metų pabaigos galėtų priartėti prie 200 tūkst. gyventojų.
Tai iš to likusio nepilno milijono neimuizuotų jau kas penktas, ar kas ketvirtas turėtų persirgti ta liga. Jeigu dar pereiname į kitus metus, tai tikrai nenorėdamas gąsdinti sakyčiau, kad arti pusės nevakcinuotų žmonių turės „pernešti“ šią ligą, nepadedami skiepų.
O tai pakankamai pavojinga sveikatai. Ne visos baigtys yra tokios geros. Jei liga ne mirtimi baigiasi, tai labai dažnai lydi liekamieji reiškiniai, kurie gali tęstis ir visą gyvenimą“, – įspėjo J.Augutis.
Kodėl Lietuvoje aukštas sergamumas?
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, sergamumas COVID-19 Lietuvoje – antras Europos Sąjungoje.
„Pažvelgę į Europos žemėlapį galite pamatyti labai skirtingus dalykus. Šalys, labai panašios klimatu, gyventojų sudėtimi, esančios arti viena kitos, turi pakankamai skirtingas situcijas“, – pastebėjo J.Augutis.
Kaip pavyzdį jis pateikė Lenkiją. Kaimyninėje šalyje epidemiologinė situacija šiuo metu – priešingai nei Lietuvoje – viena geriausių Europoje.
Anot J.Augučio, matomus skirtumus nulemia įvairūs veiksniai. Lietuvoje esą stebimas aukštas sergamumas todėl, kad mūsų šalyje artėjama prie naujos viruso bangos piko, skaudžiai kainuoja ir skiepijimo kampanijos spragos.
„Daugumoje atvejų virusas vystosi bangomis. Jeigu jis nėra visiškai nuslopintas, vėl kyla nauja banga. Mes jau turėjome vasarą nukritimą ir po to vėl prasidėjo kilimas, nes virusas nėra visiškai išgyvendintas.
Delta atmaina pasižymi itin aukštu užkrečiamumu. Ji bent 3-4 kartus aktyvesnė, nei alfa atmaina. Galėtume pridėti ir tai, kad mūsų vakcinacijos tempai gal ir nėra patys blogiausi, tačiau, palyginus su kitomis Europos šalimis, labai žemi yra vyresniųjų gyventojų skiepijimo rodikliai“, – teigė J.Augutis.
Itin menkai Lietuvoje paskiepyta 80 m. ir vyresnių gyventojų grupė. Vakciną gavę vos kiek daugiau nei 60 proc.
VDU rektorius svarstė, kad prie prastos epidemiologinės situacijos šalyje prisideda ir tai, kad lietuviai apskritai nėra patys sveikiausi žmonės, palyginti su Vakarų Europos gyventojais.
„Galbūt įtakos turi ir tai, kad Lietuvos gyventojų bendroji sveikata yra blogesnė, nei daugelio kitų šalių“, – pastebėjo J.Augutis.
Apkrova ligoninėms
Didelį visuomenės dalį paskiepijusiose Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje dar vasarą pastebėta, kad naujų viruso atvejų augimas nelemia tokio didelio ligoninių užimtumo.
Viltasi, kad panašios tendencijos išryškės ir Lietuvoje. Deja, ligoninių apkrovos šį rudenį sparčiai didėja, sergamumo ir ligoninių užimtumo koreliacija išlieka panaši, sako pandeminius rodiklius nagrinėjantis duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„To, mes neturime, nes dauguma sergančių pas mus nevakcinuoti. Dėl vakcinacijos mes neturime tokių didelių susirgimų skaičių, kokie jie galėtų būti“, – paaiškino duomenų analitikas.
Jis priminė, kad virusui imlių Lietuvos gyventojų skaičius praėjusių metų rudenį buvo net 4-5 kartus didesnis.
„Jeigu būtų delta atmaina ir nebūtų vakcinos, tai tie susirgimų skaičiai dabar būtų ženkliai didesni (…) Bet kol kas to santykio, kur turime stabiliai didelius atvejų skaičius, o hospitalizacijų ir mirtingumo rodiklis išlieka ženkliai mažesnis, mes nematome. Taip yra dėl nepakankamos vakcinacijos“, – teigė V.Zemlys-Balevičius.
