Praėjusią parą nustatyti 1847 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Pilnai paskiepytas buvo tik vienas iš praėjusią parą mirusių žmonių.
2722 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6,9 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1171 – šis skaičius per parą beveik nekito, 129 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta per 16,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 137 žmonės – panašiai kaip ir ankstesnę parą.
85 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 979 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė penki vyresni nei 80-ies metų žmonės, keturi vyresni nei 70-ies, trys, kuriems buvo per 90-imt, taip pat po vieną vyresnį nei 50-ies ir 60-ies metų žmogų. Pilnai paskiepytas iš jų buvo tik vienas iš mirusių 90-mečių.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4965 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 104. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9842 mirtys.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 742 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuoti – 1 mln. 609 tūkst.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1251 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta per 24,6 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,3 proc. gyventojų. Tarp suaugusiųjų pasiskiepiję yra 72,8 proc. gyventojų, o tarp visų žmonių nuo 12 metų, galinčių vakcinuotis – 70,5 proc.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12-15 metų vaikų – 28,5 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų per 80 metų pasiskiepiję 64,8 proc.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota beveik 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra daugiau kaip 1,8 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 656,3 ir per parą paaugo dviem dešimtimis punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 7,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo beveik 329,9 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 15,7 – maždaug 700 mažiau nei ankstesnę parą.
Protrūkių augimas
Praėjusią savaitę šalyje fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių COVID-19 protrūkių nei laikotarpiu prieš tai, daugiausia – ugdymo įstaigose, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jo specialistų teigimu, situacija šalyje išlieka įtempta.
„Nesinori gąsdinti, bet epidemiologinė situacija išlieka įtempta. Jau dešimt savaičių iš eilės fiksuojame protrūkių kreivės kilimą ir, vertinant absoliučiais skaičiais, esame maždaug žiemos mėnesių lygyje“, – pranešime teigė laikinai įstaigai vadovaujanti Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
NVSC duomenimis, praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių registruota ugdymo įstaigose – 301 protrūkis arba 60 proc. visų šalyje registruotų aktyvių protrūkių.
Dauguma protrūkių fiksuoti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Daugiausia – Klaipėdos, Kauno, Šiaulių apskrityse, mažiausia – Utenos, Tauragės ir Alytaus apskrityse.
Taip pat praėjusią savaitę fiksuotas ir protrūkių didėjimas siuvimo, paslaugų, logistikos ir transporto bei žemės ūkio sektoriuose, tačiau jis nebuvo žymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.
Daugiau protrūkių registruota ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – atitinkamai 45 ir 12.
Senjorų vakcinacija
Nepasiskiepijusius nuo COVID-19 senjorus įkalbinėti reikėtų individualiai, per asmeninius pokalbius atsakant į kiekvieno jų nerimą ir dvejones, rekomenduoja prie Vyriausybės dirbanti nepriklausomų ekspertų taryba.
„Dabar jau reikia ne tokios trumpos informacijos skambučiu, bet ilgesnio pokalbio su žmonėmis, kurie arba turi savo nuomonę ir nusiteikę nesiskiepyti, bet vis dėlto ilgiau su jais bendraujant galima įrodyti naudą, kurios jie neįžvelgia“, – BNS sakė premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.
Pasak jos, pirmadienį vykusiame tarybos posėdyje buvo kalbama apie priežastis, kurios lemia žmonių sprendimą nesiskiepyti.
Remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi konstatuota, jog tai žmonės, dažnai orientuoti pasirūpinti savo, o ne bendra gerove, žmonės, linkę netikėti autoritetais ir valdžia, linkę pasikliauti savo nuomone.
Tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta arba tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.
