Dauguma serga lengvai
Tiek pasaulio, tiek mūsų šalies sergamumo statistika rodo, kad dauguma – apie 80 proc. – žmonių COVID-19 liga serga lengvai. Aktyviai viešojoje erdvėje apie SARS-CoV-2 virusą kalbantis profesorius Vytautas Kasiulevičius mini, kad apie 14 proc. suaugusiųjų serga sunkiai (vystosi hipoksija, dusulys), o 5 proc. sergančiųjų ligos eiga būna kritinė (vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, įvairių organų veiklos sutrikimai). Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, vaikų sergamumas COVID-19 liga yra apie 1–2 proc. Jiems dažniausiai stebima lengva ar nebyli ligos eiga, rečiau vidutinio sunkumo, labai retai – sunki.
Kam sunkios COVID-19 ligos rizika didesnė?
Beveik nuo pat SARS-CoV-2 viruso išplitimo pradžios imta kalbėti, kad liga gali būti sunkesnė ir kelti komplikacijas vyresniems nei 60 metų žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, lėtine inkstų liga, cukriniu diabetu), onkologiniams ligoniams ir nutukusiems. Vaikai sunkesnėmis formomis dažniausiai serga tie, kurie taip pat turi gretutinių ligų. 80 proc. kritine ligos eiga buvo stebima vaikams, kuriems buvo nustatyti reikšmingi imuninės sistemos sutrikimai, vėžys, širdies ligos, nutukimas ir cukrinis diabetas (SAM duomenys).
Ar imunitetas lemia COVID-19 ligos eigą?
Ar susirgsime, ar sunkiai sirgsime, priklauso ir nuo mūsų imuninės sistemos. Imunitetas – labai sudėtinga sistema, kuri apsaugo organizmą nuo kenksmingų patogenų (bakterijų, virusų, grybelių), šalina mirusias ar pakitusias organizmo ląsteles, palaiko organizmo pusiausvyrą.
Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu. Įgytas imunitetas susiformuoja persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus nuo tos ligos.
Įgimtas imunitetas pirmasis reaguoja į patogenus. Vaikų įgimtas atsakas būna stipresnis, todėl jie lengviau gali įveikti infekcijas nei suaugusieji. O ir šiaip jų organizmas sveikesnis, įgimto imuniteto atsakas ir reguliavimo mechanizmai veikia veiksmingiau. Taip mokslininkai aiškina lengvesnę COVID-19 ligos eigą vaikams. Vyresnių žmonių imuninė sistema turi geresnę atmintį, t. y. ji sėkmingai susidoroja su anksčiau jau pažįstamomis infekcijomis, bet su naujais patogenais kovoja prasčiau.
Ligos eigą lemia genai?
Kas lemia ligos eigą, kol kas mokslas tikslių ir aiškių atsakymų neturi. Skelbiama publikacijų*, kuriose rašoma, kad ligos eigai įtakos turi genai. Esame skirtingi ir skirtingai reaguojame į SARS-CoV-2 virusą, nes turime skirtingas genų kombinacijas.
Genai lemia imlumą virusui, t. y. galimybes prasiskverbti ir infekuoti ląstelę. Taip pat genai turi įtakos ligos sunkumui, nes veikia imuninės sistemos atsaką.
Pavyzdžiui, HLA genetiniai variantai lemia, ar lengvai susidarys specifiniai antikūnai, ar ne. ACE2 genas svarbus SARS-CoV-2 virusui prasiskverbti į ląstelę. Mutavęs TLR7 genas sutrikdo tiek įgimto, tiek įgyto imuniteto veiklą. Nustatytas ryšys tarp COVID-19 ligos sunkumo ir uždegiminių žymenų: interleukino 6, D-dimerų, C reaktyvinio baltymo, mažo tankio lipoproteinų, feritino. Jei šie parametrai viršija normą, didėja tikimybė, kad COVID-19 liga bus sunki.
Sunkiai sirgti gali ir jauni, ir lėtinių ligų neturintieji
Antri metai su pandemija parodė, kad sunkiomis ligos formomis serga ne tik vyresnio amžiaus ar ligoti, bet ir jauni, sveiki žmonės, taip pat vaikai.
Kaip organizmas reaguos į virusą, kaip veiks imunitetas, priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, lyties, genų, ligų, žarnyno mikrobiotos ir kt.
Imunitetas gali tapti ir priešu – reaguoti per stipriai ir sukelti citokinų audrą. Paprastai stiprus imunitetas turėtų garantuoti greitesnį pasveikimą ir lengvesnę ligos eigą. Taip dažniausiai ir būna. Tačiau tam tikrais atvejais organizmas persistengia ir tęsia kovą, nors viruso grėsmės organizmui jau nėra. Perdėta imuniteto reakcija gali būti stebima jaunesnio amžiaus pacientams ir tai gali tapti mirties priežastimi. Tačiau dažniausiai SARS-CoV-2 viruso sukelta citokinų audra ištinka vyresnius žmones, t. y. tai nėra komplikacija, kuri išsivysto tik jauniems, gerą imunitetą turintiems žmonėms.
Kaip pasiruošti rudens ir žiemos sezonui ir apsisaugoti nuo infekcijų
Nėra specifinio COVID-19 ligos gydymo. Kaip šis virusas paveiks organizmą, nuspėti sunku. Tačiau žinoma, kad organizmo imuninių reakcijų nusilpimas ir išsibalansavimas siejamas su ligų atsiradimo rizika ir jų eiga. Imunitetas gali būti nusilpęs žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis, pvz., virškinimo sistemos ligomis, nes jų organizmas gali nesugebėti su maistu pasisavinti visų būtinų medžiagų, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms. Metams bėgant imunitetas reaguoja lėčiau, sumažėja imuninės sistemos sugebėjimas atpažinti pakitusias, svetimas ląsteles. Tai lemia įvairių ligų, taip pat ir infekcinių, onkologinių, riziką.
Mūsų šalyje labai didelė populiacijos dalis serga įvairiausiomis lėtinėmis ligomis. O dar stresas, nuovargis, įtampa taip pat gali išbalansuoti darnią organizmo veiklą, slopinti imuninę sistemą. O tinkamai sureguliuotas darbo ir poilsio režimas, miegas, streso nebuvimas teigiamai veikia imuninę sistemą. Sportas, reguliarus fizinis aktyvumas, grynas oras padeda imuninę sistemą išlaikyti nepažeistą. Imuninei sistemai svarbu, kad netruktų vitamino D. Skelbiamos publikacijos, kuriose rašoma, kad šio vitamino stoka gali lemti sunkesnę COVID-19 ligos eigą.
Nepriekaištingai veikiančiam imunitetui palaikyti – skysti polifenoliai
Polifenoliai ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo bei dauginimosi procesuose ir padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių. Vieni labiausiai ištirtų polifenolių – kurkumimas (išgautas iš ciberžolių) ir resveratrolis (japoniniai pelėvirkščiai).
Mokslinėje literatūroje* nurodoma, kad kurkuminas ir resveratrolis gali apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažaidos, veikia uždegimą, imunitetą. Šiuo sudėtingu pandemijos periodu svarbu tai, kad šie polifenoliai gali apsunkinti viruso patekimą į ląsteles, padėti slopinti viruso dauginimąsi, sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Taip pat jie gali padėti organizmui greičiau atsigauti po COVID-19 ligos.*
Problema – gaunami su maistu polifenoliai blogai pasisavinami. Pavartojus kurkumino (ciberžolių) prieskonio, organizme aptinkama tik jo pėdsakų, o iš 35 g duoto resveratrolio žmonės pasisavina tik 7,9 proc. Tad norint gauti tyrimais įrodytos polifenolių naudos reikėtų suvartoti didžiulius produktų kiekius.
Spręsdami šią problemą mūsų šalies mokslininkai sukūrė inovatyvios skystos formos kurkuminą ir resveratrolį, ir tai užtikrina net iki 6 kartų geresnį veikliųjų medžiagų pasisavinimą. Dėl šios technologijos išgaunamas veikliųjų medžiagų stabilumas, jos geriau tirpsta ir patenka į ląsteles, pasiekiamas didesnis ir ilgesnis poveikis.
Nauji įrodymai*, gauti per COVID-19 pandemiją, praplečia polifenolių pritaikymo galimybes: kartu skiriami kurkuminas ir resveratrolis gali padėti apsisaugoti ir nuo klastingo koronaviruso, ir nuo jo sukeliamų padarinių.
Skystos formos polifenolių rasite Lietuvos vaistinėse
* Remiantis šiais mokslinės literatūros šaltiniais:
Kunnumakkara A. B., Bordoloi D., Padmavathi G., Monisha J., Roy N. K., Prasad S., Aggarwal B. B. Curcumin, the golden nutraceutical: Multitargeting for multiple chronic diseases. Br. J. Pharmacol. 2017; 174:1325–1348
Pulido-Moran M., Moreno-Fernandez J., Ramirez-Tortosa C., Ramirez-Tortosa M. C. Curcumin and health. Molecules. 2016; 21:26
Tayyem R. F., Heath D. D., Al-Delaimy W. K., Rock C. L. Curcumin content of turmeric and curry powders. Nutr. Cancer. 2006; 55:126–131
Boyanapalli S. S. S., Kong A. N.T. „Curcumin, the King of Spices“: Epigenetic Regulatory Mechanisms in the Prevention of Cancer, Neurological, and Inflammatory Diseases. Curr. Pharmacol. Rep. 2015; 1:129–139
Salehi B., Mishra A. P., Nigam M., et al. Resveratrol: A Double-Edged Sword in Health Benefits. Biomedicines. 2018; 6(3):91. Published 2018 Sep 9. doi:10.3390/biomedicines6030091
Lo Muzio L., Bizzoca M. E., Ravagnan G. New intriguing possibility for prevention of coronavirus pneumonitis: Natural purified polyphenols [published online ahead of print, 2020 Jun 29]. Oral Dis. 2020;10.1111/odi.13518. doi:10.1111/odi.13518
Levy E., Delvin E., Marcil V., Spahis S. Can phytotherapy with polyphenols serve as a powerful approach for the prevention and therapy tool of novel coronavirus disease 2019 (COVID-19)?American Journal of Physiology-Endocrinology and Metabolism 2020 319:4, E689-E708
Paraiso I. L., Revel J. S., Stevens J. F. Potential use of polyphenols in the battle against COVID-19. Curr Opin Food Sci. 2020; 32:149-155
Ramdani L. H., Bachari K. Potential therapeutic effects of Resveratrol against SARS-CoV-2. Acta Virol. 2020; 64(3):276-280
Levy E., Delvin E., Marcil V., Spahis S. Can phytotherapy with polyphenols serve as a powerful approach for the prevention and therapy tool of novel coronavirus disease 2019 (COVID-19)?American Journal of Physiology-Endocrinology and Metabolism 2020; 319:4, E689-E708
Giordo R., Zinellu A., Eid A. H., Pintus G. Therapeutic Potential of Resveratrol in COVID-19-Associated Hemostatic Disorders. Molecules. 2021; Feb 6;26(4):856
https://www.covidmed.lt/post/kaip-sunkiai-sirg%C4%8Diau-covid-19-prie%C5%BEastis-gali-slyp%C4%97ti-m%C5%ABs%C5%B3-genuose
