Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo lrytas.lt, kad rengiamas naujas pakeitimas, kurį patvirtinus vaistinis preparatas levonorgestrelis (kontraceptinė spiralė) bus skiriamas lytiškai aktyvioms 15-17 metų amžiaus pacientėms, kurios kreipsis į ginekologą konsultacijai dėl kontracepcijos.
Tiesa, tikslios datos, kada tokia galimybė atsiras nei SAM, nei Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai pasakyti negalėjo.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys levonorgestrelį į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukė dar kovą.
Levonorgesterelis, anot Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos, yra rekomenduojamas Europos autoritetingų institucijų kaip pirmaeilis. Ši apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemonė pasižymi dideliu kontraceptiniu efektyvumu ir saugumu, daro mažiausią poveikį natūraliam merginos menstruaciniam ciklui.
Vaistas į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtrauktas remiantis SAM Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos siūlymu.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos (ŠPSSA) atstovės Esmeraldos Kuliešytės teigimu, kontracepcijos prieinamumas jaunesnėms merginos padės išvengti neplanuotų nėštumų, mažins atliekamų abortų skaičių.
„Svarbu suprati, kad ne visos merginos gali įpirkti apsisaugojimo priemones, o susilaikymas nepasiteisina. Kontracepcija aprūpinus platesnę merginų amžiaus grupę bus išvengta daugiau neplanuotų nėštumų. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tose šalyse, kur moterys naudoja mažiau kontracepcijos yra daugiau neplanuotų nėštumų, atitinkamai auga ir abortų skaičius“, – sako E. Kuliešytė.
Saugus seksas vaikinams neužtikrinamas
Sprendžiant merginų apsisaugojimo bėdas pamiršti lieka jaunuoliai. Vienintelė apsisaugojimo priemonė vaikinams – prezervatyvas. Lietuvoje ši priemonė nekompensuoja.
„Valstybė nemato reikalo pasiskaičiuoti, kiek naujam žmogui kainuoja prezervatyvai. Vieną prezervatyvą nusipirkti jaunuolis gali, gali greičiausiai ir daugiau, bet jeigu jaunas žmogus yra lytiškai aktyvus išlaidų bus tikrai daug, – teigia E. Kuliešytė.
– Lyginant su Vakarų šalimis tai pas mus žymiai rečiau organizuojamos akcijos, kai sveikatos priežiūros įstaigose atsiranda dėžutės, iš kurių galima paimti prezervatyvą nemokamai. Tokių akcijų yra, tačiau tai retas, nesistemingas dalykas. Dauguma vaikinų juos tenka pirkti, auga rizika nesaugiems lytiniams santykiams.“
Trūksta žinių apie saugų lytinį gyvenimą
Lietuva 2020 metų Kontracepcijos prieinamumo atlaso duomenimis priskirta blogą kontracepcijos prieinamumą turinčių šalių grupei, nes šalyje nėra kontraceptinių priemonių kompensavimo sistemos.
„Jei valstybė turėtų programą, turėtų strategiją reprodukcinės sveikatos atžvilgiu, taip nebūtų. Keista, kad Vyriausybėje nesusidaro reikiamas skaičius žmonių, kurie mąstytų valstybiškai, kurie daugiau dėmesio skirtų šiai problemai“, – tvirtina ŠPSSA atstovė.
Anot jos, Lietuvoje jaunimui neplanuotų nėštumų nepavyksta išvengti ne tik dėl kontracepcijos prieinamumo, bet ir žinių stokos.
„Kaip jaunimas gali gauti tinkamas žinias, jeigu jie net nežino, ko jiems reikia. Jauni žmonės gauna truputį teisingų, daugiau neteisingų žinių, dėl to padaro klaidingas išvadas. Tai – valstybės problema. Valstybė turi teigti žinias apie saugų seksualinį gyvenimą, tam ji turi visus įrankius: valstybines mokyklas, sveikatos priežiūros įstaigas, informacijos teikimo centrus, – sako specialistė.
– Daugelyje vakarų valstybių, Europos sąjungoje, egzistuoja valstybiniai tinklapiai, kur talpinama informacija apie kontracepciją, seksualinį gyvenimą. Teikiama informacija yra patikima, ją ruošia specialistai, mokslininkai. Lietuvoje tokių tinklapių neturime, tai yra blogai“.
