Be abejo, visi labai gerai supranta, kad tai tikrai yra ypatingai svarbus klausimas, nes nuo pasirinktos tinkamos ir savalaikės strategijos daug priklausys tolimesni kovos prieš SARS-CoV-2 rezultatai, mūsų sergamumo bei mirtingumo rodikliai, kurie šiuo metu Lietuvoje yra tikrai nedžiuginantys, nes pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus mes Europos Sąjungoje užimame ketvirtą, o pagal mirtingumą – antrą vietą.
Ko gero, nieko nestebina ir tai, kad dėl trečios (busterinės) vakcinos dozės tiek mokslo, tiek politikų nuomonės kardinaliai skiriasi visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri, pandemijos pradžioje, pasidavusi Kinijos politiniam spaudimui, tikrai, švelniai pasakius, priiminėjo keistus sprendimus ir nesublizgėjo prasidėjus koronavirusinės infekcijos plitimui, dabar irgi pradėjo skaityti moralus turtingoms šalims, kad jos, pradėjusios gyventojų aktyvią revakcinaciją trečiąja doze, nuskriaus trečiojo pasaulio šalis, kurių didelė dalis nespėjo pilnai vakcinuoti net rizikos grupėms priklausančių gyventojų.
Supraskite, kad bus sunaudotos vakcinos, kurių taip reikia neturtingoms šalims, todėl PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus pasisako prieš nacionalizmą vakcinų politikoje ir siūlo laikinai paskelbti moratoriumą vakcinavimui trečiąja doze. Suprantama, atsiranda jam pritariančių. Taip, Kataro epidemiologo Laith Jamal Abu-Raddad nuomone, šiuo metu pilnai vakcinuotiens nuo SARS-CoV-2 trečiosios dozės nauda būtų minimali.
Grupė mokslininkų žurnale „ The Lancet“ taip pat pareiškė panašią nuomonę, kad vakcinos, kurios dabar naudojamos trečiajai dozei, galėtų išgelbėti kur kas daugiau gyvybių, jei būtų panaudotos tiems žmonėms, kurie yra visiškai nevakcinuoti. Didžioji Britanija, matyt, išreikšdama politinį solidarumą su savo buvusiomis kolonijomis, nusprendė pradėti vakcinavimą sustiprinančiąja doze tik 2022 rudenio.
Nežiūrint to fakto, kad pagal „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų gamintojų rekomendacijas jų vakcinų suleistos dvi dozės garantuoja imuninę apsaugą nuo koronaviruso tik 6 mėnesiams, tiek JAV Maisto ir vaistų tarnyba, tiek šalies prezidento administracija pareiškė, kad nepriklausantiems rizikos grupėms žmonėms, jei jų amžius virš 18 metų ir jie yra pilnai vakcinuoti, trečioji (sustiprinančioji) vakcinos dozė gali būti suleidžiama ir po 8 mėnesių.
JAV prezidentas nurodė, kad pilnai pasiskiepijusiems rizika susirgti sunkia COVID-19 forma yra labai maža – iš 5000 pilnai vakcinuotų kasdien užsikrečia tik 1 asmuo.
Teigiamai, matyt, nuteikia tik tas faktas, kad pagal JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomendacijas, praėjus 6 mėnesiams po pilnos vakcinacijos, rizikos grupėms priklausantys asmenys: onkologiniai ligoniai aktyvaus priešvėžinio gydymo stadijoje, visi, gaunantys dideles dozes imunosupresinių vaistų, po organų ar kaulų čiulpų transplantacijos, sergantys AIDS, tie, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinio laipsnio imunodeficitas, turi būti vakcinuojami trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze.
Grupė „Pfizer“ kompanijos ekspertų taip pat rekomenduoja pradėti skiepijimą visų asmenų, priklausančių 65 metų ir vyresnių grupei. Kuo pavojinga koronaviruso Delta atmaina jau buvo rašyta. Net „Pfizer“ kompanijos atstovai nurodo, kad po pilnos vakcinacijos, praėjus 4 mėnesiams, vakcinos efektyvumas nukrenta iki 83,7 proc., o Britanijos ir Izraelio mokslininkai nurodo dar ženklesnį iki 50 proc. vakcinos efektyvumo smukimą.
Oksfordo profesorius A. Pollard su apgailestavimu konstatuoja, kad ir pilnai paskiepyti nėra apsaugoti nuo Delta atmainos. Todėl skiepijimas sustiprinančia doze yra būtinybė. Tą gerai iliustruoja ir Izraelio mokslininkų pateikti duomenys, kurie parodė, kad po trečios dozės buvo 20 kartų mažiau sunkių formų, lyginant su grupe asmenų, paskiepytųjų tik 2 dozėmis.
Beje, Izraelis tapo pirma pasaulio valstybe, kuri pradėjo skiepyti trečiąja vakcinos doze visus savo piliečius 60 metų ir vyresnius, praėjus 5 mėnesiams po antro skiepo. Kad būtina trečia vakcinos dozė, tikriausiai, niekam nekyla jokių abejonių. Paskelbus pandemiją, jau pirmieji tyrimai parodė, kad, net persirgus koronavirusine infekcija, stabilus antikūnų titras išsilaiko tik 2 mėnesius, o po to prasideda gan greitas jų titrų kritimas.
Pasirodė, kad ir po skiepų 2 dozių, praėjus dviem mėnesiams, prasideda antikūnų kiekio kritimas, o po šešių mėnesių lieka tik dalinė apsauga. Nuo antikūnų kiekio mūsų organizme priklauso, ar mes vėl užsikrėsime koronavirusine infekcija, ar sirgsime lengva ar sunkia forma. Aišku, aš nekvestionuoju reikšmės imuninės sistemos atminties ląstelių.
Tačiau pilnai įrodyta, kad trečia, sustiprinanti vakcinos dozė, jei imuninė sistema nenusilpusi, net 10 kartų padidina antikūnų kiekį mūsų organizme. Tai, kad šiuo metu yra daug medikų, kurie jau yra persirgę net kelis kartus kovidine infekcija, tik dar kartą įrodo, kad būtina kuo greitesnė revakcinacija trečiąja doze visų medicinos darbuotojų bei kitų asmenų, priklausančių rizikos grupei.
O gal vis dėlto reikėtų visiems, kurie priklauso rizikos grupei, nustatyti antikūnų titrus, kas leistų diferencijuotai nustatyti optimalų trečio skiepo laiką- gal reikalingas skiepas jau po penkių, o gal ir po 3 mėnesių. Kiek dar reikės papildomų vakcinos dozių, ar per metus užteks vienos, manau, neužilgo išsamiai žinosime.
Šiuo metu tik galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje trečiąja doze vakcinos nuo COVD-19 jau paskiepyta 7,6 tūkstančio žmonių. Dar daugiau galima pasidžiaugti, kad Lietuva nesidavė, kaip marionetė, būti tampoma PSO vadovų. Šį kartą mūsų politikai įrodė, kad žmonių sveikata tikrai yra prioritetas.
