„Žinių radijui“ A.Veryga sakė, kad dabar svarbu neeikvoti laiko siekiant paskiepyti žmones trečiąja doze, susirūpinti reikėtų tais senjorais, kurie dar apskritai nepasiskiepijo.
„Vasarą praradome labai daug laiko. Nepaskiepijome kritinių grupių, tad dabar Vyriausybė priiminėja, tokius sprendimus, kaip vaikų grąžinimas į nuotolinį mokymąsi, iš esmės ne tam, kad apsaugotų vaikus, o tam, kad apsaugotų vyresnius žmones, kurie galėjo jaustis saugiai, jei būtų pasiskiepiję vasarą, – teigė A. Veryga.
– Vyriausybė turėtų nešvaistyti energijos bandydama paskiepyti visuomenę trečiąja doze nuo koronaviruso. Reikėtų mobilizuotis, kad būtų paskiepyti žmonės, kurie iki šiol nėra gavę nė vieno skiepo.“
Anot buvusio Sveikatos apsaugos ministro, nemažai siūlymų ir akcijų buvo teikiama vasaros pradžioje, vis dėl to, daugelis jų nebuvo įgyvendintos: „Ne pas kiekvieną šeimos gydytoją galima pasiskiepyti, nes vakcinų logistika yra nesutvarkyta. Ne visos vaistinės teikia skiepijimo paslaugas, o vakcinos atvežimas į namus iki šiol yra pilotuojamas.“
Galimybių pasas kelia sumaištį
A. Verygos teigimu, GP yra menkos vertės, kelia daugiau problemų nei duoda naudos.
„Išaugę testavimo rodikliai yra susiję su GP. Žmonės, kurie nenori skiepytis eina testuotis, taip jie apkrauna laboratorijas, testavimo punktus. Tiems, kurie jaučia COVID-19 viruso simptomus tenka laukti eilėje, – kritiką žėrė pašnekovas.
– Atvejų skaičiui augant negalime laiku testuoti ir izoliuoti tų, kuriems to tikrai reikia. Visgi, nepervertinkime testavimo. Jis nei gydo, nei infekciją stabdo. Labai daug lemia žmonių sąmoningumas. Jausdami simptomus ligoniai ir be testo gali likti namuose. Yra žmonių, kurie ir sulaukę teigiamo testo rezultato, nesilaiko saugumo reikalavimų, nesiizoliuoja.“
Pasak A. Verygos GP yra aktualus jauno, vidutinio amžiaus žmonėms, kurie rečiau susiduria su koronaviruso komplikacijomis, lengviau perserga šiuo virusu: „GP, iš esmės, sustimuliavo šios grupės žmonių vakcinaciją.
Vadinasi, mes vėl visus išteklius sutelkiame ties ta žmonių grupe, kuri turi mažesnę riziką, dėl kurios nereiktų uždaryti šalies. Vyresnė žmonių grupė palikta nepaskiepyta, nors nuo jos buvo pradėta. Iš pradžių, Lietuvą pasiekus vakcinoms, buvo skiepijami vyresni žmonės, dabar ta logika kažkur dingo.“
Spaudimas nepasiteisina
„Žmonės yra pavargę nuo pandemijos, jie emociškai išsekę ir tos neigiamos žinios, kad jie negali daryti vienų ar kitų dalykų, manau, lemia pasipriešinimą. Atsiranda mokslinių publikacijų, kuriose rašoma, kad spaudimo efektas, kalbant apie vakcinaciją, gerų rezultatų neduoda, – tvirtino A. Veryga.
– Išmokos pasiskiepijusiems, kurias daug kas vertina prieštaringai, galėtų suveikti, tikslas pateisintų priemonę. Senjorams šimtas eurų tikrai būtų nemaži pinigai, visgi, manau, kad svarbiau ne pinigai, o reali galimybė skiepytis.“
Seimo narė Jurgita Sejonienė, sakė, kad ne tik vakcinacija, bet ir ribojimai kelia lietuviams atmetimo reakciją.
„Rekomendacijos Lietuvoje neveikia, neapgausime nei Vyriausybės, nei savęs. Žmonės nesilaiko rekomendacijų, atsargiai nesirenka kontaktų, organizuoja šventes, nenoriai testuojasi ar vakcinuojasi, tad nuostabos nekelia tai, kad koronaviruso atvejų skaičius auga, – teigė ji.
– Skandinavai rekomendacijas supranta, kaip dalyką, kurio reikia laikytis, lietuviai, kaip pasiūlymą, kurio galima ir nepaisyti. Tam, galbūt, įtakos turi nepasitikėjimas valdžia, valdžios institucijomis.
Gaila, kad rezultatų negalima pasiekti geranoriškai, tenka taikyti griežtesnes priemones. Surasti balansą, susikalbėti yra sudėtinga. Tikiu, kad žmonėms yra sunku, ypač dėl to, kad nežinome, kada pandemija baigsis. Vakcinacija turėtų pristabdyti koronavirusą, bet kada taip bus sunku prognozuoti.“
Prognozės nedžiugina
Epidemiologo Pauliaus Gradecko teigimu, tie, kurie tikėjosi, jog šią vasarą pandemija baigsis, smarkiai klydo, virusas neketina trauktis dar kurį laiką.
„Prasidėjus masinei vakcinacijai tikėjomės, kad pavyks pasiekti slenkstinį lygį, po kurio virusas neplisti, nebemutuos. Visgi, jau birželio mėnesį buvo aišku, kad mes to lygio nepasieksime.
Dabar tas lygis dar nutolo dėl atsiradusių atmainų. Šiuo metu prognozuojama, kad pandemija baigsis 2023 metų pirmąjį pusmetį. Tada jausime pandemijos padarinius, o ne išgyventi viruso įkarštį, – sakė epidemiologas.
– Sakantys, kad su koronavirusu susigyvensime iš dalies yra teisūs. Pandemija baigsis, tačiau virusas liks tarp žmonių, vargu ar mes jį išnaikinsime. Greičiausiai, kasmet sirgsime ne tik gripu, bet ir koronavirusu. Atvėsus orams vis teks išsitraukti kaukes bei dezinfekcinį skystį.“
Parengė Darija Ustilaitė
