„Aktyvių protrūkių ugdymo įstaigose yra 196, ir ten COVID-19 atvejų yra 668. Pirminiai atvejai sudaro 89 proc., didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, susijusių su tais protrūkiais, izoliuotų – 5113 asmenų“, – Eltai teigė NVSC Vilniaus departamento specialistė Justina Petravičienė.
Ji pabrėžia, kad šiuo metu didesnį susirūpinimą ir kelia saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius.
NVSC atstovės teigimu, mažos rizikos sąlytį turėjusių asmenų yra nustatyta 955. Tarp sąlytį turėjusių asmenų, pasak jos, patenka vaikai, švietimo darbuotojai bei kiti susiję asmenys.
„Absoliuti dauguma yra sergančių vaikų šiuo metu. Per pastarąsias savaites apskritai asmenų iki 18 metų sergamumas yra svariai išaugęs“, – informavo ji.
J. Petravičienės teigimu, todėl ir protrūkių skaičius per pastarąsias dvi savaites yra žymiai išaugęs.
„Praėjusios savaitės pradžioje, kai skelbėme duomenis, turėjome apie 46, dabar turime 196. Tai tikrai tas skaičius yra svarus, išaugimas yra svarus. Iš kitos pusės, tie protrūkiai nėra ypač gausūs. Tai reiškia, kad nėra, jog turėtume labai didelį paplitimą, nes protrūkis yra ir 2 atvejai“, – atkreipė dėmesį NVSC specialistė.
Ji akcentuoja, kad ugdymui vykstant kontaktiniu būdu kol kas protrūkių mokyklose išvengti yra praktiškai neįmanoma.
„Tai situacija yra pakankamai natūrali, bet ji yra įtempta, nes protrūkių daugėja, todėl daug vaikų ir darbuotojų, turėjusių didelės rizikos sąlytį, yra izoliuojama“, – teigė NVSC atstovė.
J. Petravičienė akcentuoja, kad pastaruoju metu ugdymo įstaigose COVID-19 apribojimų pažeidimų nėra nustatoma.
„Mūsų specialistai atlieka patikrinimus ugdymo įstaigose, kaip ten laikomasi sprendimų. Tai pastaruoju metu nebuvo užfiksuota, kad ten būtų nusižengimų, taisyklių nesilaikymų ir pan.“, – sakė ji.
NVSC atstovės teigimu, pagrindinė problema, kad neretai patys mokinių tėvai vaikus nuteikia prieš veido kaukes ir kitas prevencines priemones.
„Tėvai, išleisdami į mokyklas vaikus, kartais ne tai, kad skatintų laikytis prevencijos ir sakytų, kad yra vienintelis kelias mums būti visiems susitelkusiems tam, kad ugdymas vyktų kontaktiniu būdu, daro atvirkščiai“, – sakė J. Petravičienė.
„Tai tikriausiai kelia dar didesnį susirūpinimą negu COVID-19 skaičiai“, – pridūrė ji.
