„Pagal tas šalis, kurios leido tą daryti, pagal Indijos pavyzdį, matome, kad tai kainuoja daug gyvybių“, – „Žinių radijui“ teigė profesorė.
Geresnis imunitetas už didesnę kainą?
Tačiau ji pridūrė, kad po persirgimo susidaro stipresnė apsauga nuo užsikrėtimo nei po skiepo, imunitetas trunka ilgiau. Tą patvirtina ir Izraelyje atlikti tyrimai.
„Atsiranda vis daugiau duomenų apie imuniteto apsaugą po persirgimo. Žinoma, kad tokia apsauga efektyvi. Bėda, kad su tuo „eina“ rizikos. Ne tik mirties, bet yra ir kita reikalo pusė – įvairūs pokovidiniai reiškiniai, galimi neurologiniai pažeidimai, apie kuriuos informacijos dar nėra pakankamai daug.
Visgi skiepai yra mažiau rizikingas būdas įgyti tą imunitetą. Jeigu žmogus labai nori persirgti, tai tą padaryti galima ir pasiskiepijus“, – pasiūlė A.Žvirblienė.
Anot jos, trūksta duomenų apie ilgalaikį COVID-19 ligos poveikį, liekamuosius reiškinius. „Kitaip sakant, to efektyvesnio imuninio atsako kaina yra labai didelė. Žymiai didesnė nei imuniteto įgyto po vakcinos“, – perspėjo A.Žvirblienė.
Jos tvirtinimu, papildomų suvaržymo priemonių, galimybių paso Lietuvoje teko imtis, nes norima apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, kurios mūsų šalyje paskiepytos, deja, nepakankamai. Antai vyresnių nei 80 m. gyventojų vakcinacija siekia vos 60 proc.
„Tos šalys, kurios atlaisvina ribojimus, į kurias norime lygiuotis, jos yra beveik 100 proc. paskiepijusios vyresnius gyventojus“, – paaiškino profesorė.
Vakcinos – ne baubas
Ne vieną gąsdina iRNR tipo vakcinų nuo COVID-19 naujumas, tačiau A.Žvirblienės teigimu, ši raidžių santrumpa neslepia jokio „baubo“.
„Tai yra molekulė, kuri mūsų organizme nuolat gaminasi. Skirtumas tik, kad su vakcina mes ją gauname iš išorės ir ji koduoja tą koronaviruso baltymą“, – nuramino profesorė.
Ji pridūrė, kad šiuo metu jau surinkta daug duomenų apie didelį iRNR tipo vakcinų veiksmingumą, įskaitant ir apsaugą nuo delta atmainos.
„Tos iRNR molekulės nereikėtų nebijoti. Tai kaip tik yra labai veiksmingas vakcinų formatas“, – patikino A.Žvirblienė.
„Nepasiskiepijusių pandemija“
V.Zemlys-Balevičius aiškino, kad naujų užsikrėtimų, ligoninių užimtumo ir mirčių skaičiai tarpusavyje susiję. Pirmojo augimą grandinėlės principu seka ir kitų rodiklių didėjimas.
Deja, bet procesų eiga panaši į ankstesnių viruso bangų patirtį. Duomenų analitiko teigimu, taip yra todėl, kad Lietuvoje tęsiasi „nepasiskiepijusių pandemija“.
„Mes, deja, nematome tų gerų dalykų, kurie yra kitose šalyse. Didelės rizikos grupės paskiepytų žmonių procentas pas mus yra mažas, serga pagrinde neskiepyti žmonės. Todėl ir santykis tarp atvejų, hospitalizacijų ir mirčių toks pats, kaip praėjusiais metais“, – aiškino V.Zemlys-Balevičius.
Tuo metu daugiau gyventojų paskiepijusiose šalyse, jo tikinimu, naujų atvejų augimo neseka toks ženklus pacientų ligoninėse ir mirčių skaičius.
Duomenų analitiko įsitikinimu, tikėtis, kad viruso išvengti pavyks – naivu. Kalta delta atmaina. „Gal kažkas galvoja, kad bus kaip praėjusiais metais, per daug nesisaugos ir „praslys“. Su delta atmaina, deja, „praslydimas“ neišeis“, – perspėjo V.Zemlys-Balevičius.
Viruso mutacijų bus daugiau
Paklausta, ar koronaviruso delta atmainą gali pakeisti dar neparankesnė užkrato mutacija, A.Žvirblienė neatmetė tokios galimybės.
„Tai yra visiškai natūralus viruso evoliucijos procesas. Turėjome alfa atmainą ir su delta situacija kardinaliai pasikeitė vos per porą mėnesių. Užtenka kelių savaičių nuo pirmųjų atvejų, kad ta labiau plintanti atmaina imtų dominuoti. Tos atmainos pasaulyje atsiranda nuolat“, – paaiškino profesorė.
Ji sakė girdinti priekaištų vakcinoms esą jos prisideda prie pavojingų viruso mutacijų. Tačiau tokia kritika, profesorės nuomone, yra nepagrįsta. Tai rodo ir naujų atmainų pasirodymo geografija. Delta atmaina atsirado Indijoje, dabar daug dėmesio sulaukia miu atmaina iš Kolumbijos.
„Tai yra šalys, kur viruso plitimas – spartus. Kuo daugiau viruso kopijų – tuo didesnė tų klaidų tikimybė, didesnis šansas, kad atsiras variantas, kuris lengviau plinta.
Turbūt, tų naujų atmainų neišvengsime. Beje naujos viruso bangos ir yra sukeliamos naujos atmainos. Yra toks epidemiologinis dėsnis. Buvo žiemą alfa atmaina, dabar turime naują bangą – delta atmainos. Kokios naujos atmainos atklys – atspėti neįmanoma“, – paaiškino A.Žvirblienė.
