Praėjusią parą nustatyti 1197 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Pusė mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Per praėjusią parą pasveikusiais laikomi 680 asmenų.
4038 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 10 tūkst. 569 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydoma 910 žmonių, 89 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo keliomis dešimtimis.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 100 žmonių. Ankstesnę parą tokių buvo kiek mažiau – 97.
55 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 768 žmonėms.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė po du vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat po vieną vyresnį nei 30-ies ir 90-ies metų žmogų.
Pilnai paskiepyti buvo abu vyresni nei 80-ies metų žmonės ir vienas vyresnis nei 70-ies metų žmogus. Likusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4763 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 72. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9531 mirtis.
Vakcinacija
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 716 tūkst. 628 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 590 tūkst. 116 asmenų.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,4 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 70 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,55 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,12 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 447,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 5,8 procento ir, lyginant su ankstesne para, išliko nepakitusi.
Šalyje praėjusią parą atlikti 13 tūkst. 659 molekuliniai (PGR) ir 10 tūkst. 142 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 313 tūkst. 692 žmonės, iš jų tebeserga 11 tūkst. 50.
Nori išvengti griežtinimų
Nuo pirmadienio apribojus daugelį paslaugų ir veiklų be galimybių paso, premjerė Ingrida Šimonytė sako norinti išvengti naujų griežtinimų.
„Akivaizdu, kad mokykloms atsivėrus atvejų skaičius didėja, klasėms tenka eiti į izoliaciją, koks poveikis bus tolesniam ligoninių pildymuisi – matysime ateityje. Reikės papildomų sprendimų, to neatmetu, bet kol kas norėčiau to išvengti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Dabartinį reguliavimą ji pavadino „neskiepytųjų karantinu“, taip pat pabrėžė, kad didžioji dalis nuo koronaviruso mirusių žmonių buvo nepasiskiepiję, o pilnai paskiepyti mirusieji dažniausiai turėjo gretutinių ligų, dėl kurių nesusidarė imunitetas.
„Tai, kas dabar nustatyta, kas įsigaliojo nuo rugsėjo 13 dienos, Vyriausybė priėmė šituos sprendimus pakankamai anksti ir suteikė šešias savaites tam, kad žmonės suskubtų pasiskiepyti, ir dalis jų suskubo pasiskiepyti, vėliau šis tempas sulėtėjo.
Tie apribojimai, kurie galioja žmonėms, kurie yra nepasiskiepiję arba per ligą nėra įgiję imuniteto, ir yra neskiepytųjų karantinas – galima ir taip pavadinti“, – kalbėjo premjerė.
Ji kartojo, kad didžiausią susirūpinimą kelia ligoninių užpildymas, ir ligonines užpildžius COVID-19 pacientams kenčia kitomis ligomis sergantys žmonės, apribojus medicinos paslaugas.
Stabdo paslaugas
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (RKL) sparčiai daugėjant sergančiųjų COVID-19, gydymo įstaiga stabdo dalį planinių paslaugų.
Kaip ketvirtadienį pranešė ligoninė, koronavirusu sergantys pacientai gydomi naujajame ligoninės D korpuse, jiems skirta 50 lovų, tačiau per praėjusį šeštadienį hospitalizavus dar 25 pacientus, D korpuse sergančiųjų nebesutalpinama.
Dėl to priimtas sprendimas pacientus, sergančius COVID-19, guldyti ir kituose ligoninės skyriuose.
„Tam turime atlaisvinti kitų ligoninės skyrių erdves, paruošti lovas pacientų hospitalizavimui, paruošti personalą šiam darbui. Tai padaryti galime tik stabdydami kai kurias planines operacijas ir ribodami planinę pagalbą“, – sakė direktoriaus pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas.
Ligoninės teigimu, tos operacijos, kurias galima atlikti Dienos chirurgijos centre, bus perkeltos į centrą, kaip ir procedūros, kurias galima atlikti ambulatoriniame lygmenyje.
Neatšaukiamos ir onkologinės operacijos, tačiau kitos atidedamos vėlesniam laikui. Esant kritinei paciento būklei, toks pacientas bus hospitalizuojamas, o esant būtinybei – ir operuojamas.
„Medikai apgailestauja, kad tenka priimti tokius sunkius sprendimus, bet kitos išeities šiai dienai nėra. Turime užtikrinti saugumą ir pacientams, ir medicinos personalui. Kada galėsime atnaujinti planines operacijas dabar sunku pasakyti, viskas priklausys nuo situacijos ir, žinoma, pačios visuomenės“, – teigia RKL direktorius Darius Steponkus.
Protrūkiai mokyklose
Šalies mokyklose šiuo metu yra 130 aktyvių koronaviruso protrūkių, izoliuojasi apie 3 tūkst. mokinių, informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„130 aktyvių protrūkių, apie 3 tūkst. vaikų, kurie yra izoliacijoje, tai reiškia, kad testavimas veikia, kad galime testuodami identifikuoti tuos atvejus ir pradinėje stadijoje užtikrinti, kad židiniai nesiplėstų“, – susitikusi su opozicine Darbo partijos frakcija ketvirtadienį sakė ministrė.
Jos pateiktais duomenimis, testuojasi apie 40 proc. mokinių. Koronaviruso testai bendrojo ugdymo mokyklose nuo rugsėjo nėra privalomi, tik rekomenduojami.
J. Šiugždinienė taip pat teigė, jog mokiniams grįžus į kontaktinį ugdymą nėra planų grįžti prie nuotolinio, ir ministerijos tikslas, kad kontaktiniu būdu mokyklos dirbtų iki mokslo metų pabaigos.
„Diskutuojamų sprendimų apie tai, kad (ugdymo forma) gali pasikeisti, nėra. Mūsų pagrindinis rūpestis – vaikai klasėse, ir turime tikslą padaryti, kad tai tęstųsi iki mokslo metų pabaigos“, – pažymėjo ministrė.
