Arabijos jūros skalaujamoje pietinės Keralos valstijoje – sujudimas. Būtent čia gyveno jaunoji Nipah viruso auka. Siekiama užbėgti už akių infekcijos plitimui. Vietinė valdžia stengiasi išsiaiškinti su kuo berniukas bendravo prieš atguldamas į ligos patalą. Jau patvirtinti keli užsikrėtimo atvejai.
Berniukas prieš savaitę buvo paguldytas į ligoninę dėl stipraus karščiavimo. Kai jo būklė pablogėjo, gydytojai ėmė įtarti smegenų uždegimą (encefalitą). Tuomet ligonio kraujo mėginiai buvo išsiųsti į Nacionalinį virusologijos institutą, kur tyrimai patvirtino Nipah infekciją. Dvylikamečio gyvybė užgeso ankstyvą sekmadienio rytą.
Vyriausybės institucijos intensyviai aiškinasi su kuo berniukas kontaktavo. Jį sutikusiems skiriamas karantinas, skubiai paimami mėginiai ir atliekami testai. Pasak valstijos sveikatos apsaugos ministrės Veena`os George, iki pirmadienio buvo nustatyti 188 su berniuku susidūrę žmonės. Iš jų 20 laikytini didelės rizikos pirminiais kontaktais. Į šį skaičių įeina paauglio šeimos nariai, kuriems paskirtas griežtas karantinas arba hospitalizacija.
Dviems, su auka susidūrusiems, sveikatos priežiūros darbuotojams pasireiškė pirmieji Nipah viruso simptomai. Jie buvo paguldyti į ligoninę, kraujo mėginiai išsiųsti tyrimams į laboratoriją.
Teritorija 3 kilometrų spinduliu aplink berniuko namus buvo aptverta. Dėl ligos simptomų tikrinami ir žmonės visuose gretimuose Keralos valstijos rajonuose. Kaimyninėje Tamil Nadu valstija taip pat išlaikoamas budrumas dėl įtariamų karščiavimo atvejų.
Tai jau antras kartas per trejus metus, kai Keraloje pranešama apie Nipah viruso protrūkį. Situaciją sunkina faktas, kad šioje šalies dalyje tęsiasi koronavirusinės infekcijos siautėjimas. Valstija kasdien praneša apie 68 procentus visų šalies susirgimų. Per diena čia COVID-19 liga nustatoma maždaug 40 tūkst. žmonių.
Kas žinoma apie Nipah?
Kaip ir koronavirusas, Nipah infekcija yra zoonotinė. Tai reiškia, kad virusą žmonėms perdavė gyvūnai. Perdavimas paprastai įvyksta dėl tiesioginio kontakto su gyvūnais arba valgant užterštą maistą. Tačiau jau pranešta apie daugybę atvejų, kai Nipah virusu užsikrėsta nuo kito žmogaus.
Vaisėdžiai šikšnosparniai, priklausantys Pteropodidae šeimai, dar vadinami „skraidančiomis lapėmis“ – yra natūralūs Nipah viruso nešėjai. Žinoma, kad jie perduoda užkratą kitiems gyvūnams, įskaitant kiaules, šunis, kates, ožkas, arklius ir avis.
Paprastai užsikrėtusiam žmogui pasireiškia karščiavimas ir galvos skausmas nuo trijų dienų iki dviejų savaičių, po to – kosulys, gerklės skausmas ir kvėpavimo sutrikimai. Vėliau būklė greitai progresuoja, atsiranda patinimai smegenų ląstelėse, o tai sukelia mieguistumą, sumišimą ir galimą komą bei mirtį.
Kol kas nėra gydymo ar vakcinos nuo Nipah viruso, o pacientams teikiama tik palaikomoji medicininė priežiūra.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 75 proc. susirgimų Nipah infekcija yra mirtinos. Palyginimui, skaičiuojama, kad mirtingumas nuo koronaviruso yra apie 2proc. Negana to, maždaug penktadalis pasveikusių po Nipah viruso jaučia ilgalaikius neurologinius simptomus, įskaitant traukulių priepuolius ir asmenybės pokyčius.
Virusas gali mutuoti, atkeliauti į Europą
Nipah virusas pirmą kartą buvo aptiktas Malaizijoje 1999 m., kilus protrūkiui kiaulių fermoje. Nuo to laiko sekė ne vienas užkrato protrūkis – visi jie Pietų ir Pietryčių Azijoje. Iš viso žinoma, kad virusas nužudė daugiau nei 260 žmonių.
2004 m. Bangladeše fiksuotas protrūkis. Virusas išplito dėl datulių sulčių vartojimo – vaisius dar prieš išspaudžiant sultis apkrėtė minėti šikšnosparniai. Paskutinis protrūkis fiksuotas taip pat Indijoje. Keralos provincijoje mirė 17 iš 18 Nipah infekcija užsikrėtusių žmonių. Protrūkį tuomet sukėlė užterštas vanduo – negyvi šikšnosparniai rasti vienos šeimos šulinyje.
Nipah infekcija laikoma mažiau užkrečiama nei koronavirusas, tačiau dėl daug didesnio mirtingumo, ilgesnio inkubacinio laikotarpio, kuris siekia iki 45 dienų, užkratas kelia didelį susirūpinimą epidemiologams, bandantiems numatyti ir užkirsti kelią kitai pandemijai.
Pnompenyje (Kambodža) dirbanti Pastero instituto tyrimų laboratorijos virusologijos vadovė Veasna Duong ištyrė žmonių ir šikšnosparnių sąveiką regione, ir šių metų pradžioje BBC sakė, kad žmonių ir šikšnosparnių susidūrimo rizika išauga turguose, kitose susibūrimo vietose Azijoje. O tai kelia milžinišką pavojų.
„Dėl artimo kontakto virusas gali mutuoti, o tai gali sukelti pandemiją“, – BBC sakė V.Duong, ir pridėjo, kad tam tikromis aplinkybėmis virusas netgi gali rasti šeimininką, kuris galėtų jį išvežti iš Azijos.
„Mes stebime [vaisėdžius šikšnosparnius] čia ir Tailande, turguose, religinėse vietose, mokyklose ir turistų traukos centruose, tokiuose kaip Angkor Vato šventykla – ten apsigyvenęs milžiniškas šikšnosparnių būrys“, – pastebėjo V.Duong.
„Įprastais per metus Angkor Vatas priima 2,6 milijono lankytojų. Tai 2,6 milijono progų Nipah virusui peršokti iš šikšnosparnių į žmones. Ir tai tik viena iš daugybės riziką kelinačių vietų“, – perspėjo tyrėja.
Mokslininkai perspėja, kad atšilus klimatui ir žmonėms naikinant natūralias gyvūnų buveines, padidėja naujų zoonotinių virusų variantų atsiradimo galimybės.
PSO savo pranešime apie Nipah virusą teigia, kad „rizikos užsikrėsti per vaisių ar vaisių produktus, užterštais šlapimu ar seilėmis iš užkrėstų vaisėdžių šikšnosparnių, galima išvengti, juos nuplaunant ir nulupant prieš vartojimą. Vaisius su šikšnosparnių įkandimo žymėmis reikia išmesti.“
Parengta pagal CBS news
