Tiesa, artimiausiu metu trečias skiepas tuėtų būti pasiūlytas medikams, vyresnio amžiaus globos namų gyventojai. Šias grupes sieja ne tik padidinta infekcijos rizika – nuo jų pasiskiepijimo praėjo daugiau nei pusė metų.
Tačiau ne už kalnų ir kitų visuomenės grupių revakcinacija. Tyrimų duomenys rodo, kad praėjus tokiam laikui vakcinų apsauga silpsta, auga riziką užsikrėsti. „Įvardijamas 5-6 mėnesių laikotarpis po skiepo, kuriam praėjus imuninis atsakas nebėra toks efektyvus, koks jis buvo pirmaisiais mėnesiais.
Todėl Lietuvoje ir bus priimtas sprendimas, kad revakcinaciją reikėtų pradėti praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos“, – Lietuvos ryto“ televizijos laidojs „Nauja diena“ Vilniaus universiteto Gyvybės ir mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais vakcinacijos mėnesiais Lietuvos gyventojai buvo skiepijami „Pfizer“ vakcina.
Kam skiepytis reikės anksčiau?
Profesorės teigimu, daugėja įrodymų, kad vienos „Janssen“ vakcinos dozės nepakanka.
„Atsiranda vis daugiau duomenų, kad ta viena dozė nepakankamai apsaugo praėjus ilgesniam laikui. Tai yra ji nesukuria ilgalaikės apsaugos ir ypač plintant delta atmainai“, – pasakojo A.Žvirblienė.
„Tiesą sakant, to ir buvo galima tikėtis. Tokie jau yra imuninio atsako dėsniai – būtinai reikia pakartotinos imuninės sistemos stimuliacijos“, – pridūrė profesorė.
Pasak jos, vienas skiepas gali būti efektyvus 3-4 mėnesius, bet ilgalaikio imuninio atsako tokia skiepijimo schema nesukuria.
„Turbūt jau reikia nuteikti žmones, kurie yra pasiskiepiję šita vienadoze vakcina, kad reikės jiems irgi netrukus revakcinacijos“, – paaiškino A.Žvirblienė ir pridėjo, kad pakartotinis skiepas turėtų būti atliekamas kito gamintojo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinomis.
Skirtingos vakcinos – veiksminga apsauga
Ji patikino, kad vakcinų kaitaliojimas jau plačiai išmėgintas veiksmas. Dalyje Europos gyventojai skirtingais skiepais skiepijasi jau ne vieną mėnesį. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos premjeras taip pat skiepijosi dviejų gamintojų vakcinomis.
„Šita strategija yra labai veiksminga. Ką rodo moksliniai tyrimai, yra net gi efektyviau kaitalioti skirtingų platformų vakcinas, nes tai sukuria įvairiapusiškesnį ir ilgiau trunkantį imuninį atsaką“ – paaiškino profesorė.
Be to, galimybė skiepytis skirtingų gamintojų vakcinomis jau kelis mėnesius sudaryta ir Lietuvoje.
A.Žvirblienė pabrėžė, kad net ir skirtingo veikimo principo vakcinų taikinys yra tas pats – koronaviruso S baltymas. Anot jos, galimybės kaitalioti skiepų nebūtų tuo atveju, jei taikiniai skirtųsi.
Profesorė teigė mananti, kad revakcinacijos metu ir bus taikoma vakcinų kaitaliojimo strategija. Ji patikino, kad vektorinės vakcinos, tokios kaip „AstraZeneca“ greičiausiai nebus naudojamos revakcinacijai.
„Jeigu žmogus yra gavęs dvi „AstraZeneca“ vakcinos dozes, tai trečia dozė sukurtų stipresnį atsaką prieš vektorių, adenovirusą, kuris yra naudojamas kaip nešiklis ir atsakas prieš koronaviruso seką būtų ne toks veiksmingas.
Todėl žmonės, kurie buvo paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, greičiausiai turės būti revakcinuojami mRNR tipo vakcinomis – „Pfizer“ ir „Moderna“ kompanijų“, – prognozavo A.Žvirblienė.
Ji patikino, kad revakcinacija padeda apsisaugoti ir nuo koronaviruso atmainų. Izraelio duomenys rodo, kad papildomas skiepas labai sustiprina imuninį atsaką, pakelia antikūnų lygį. Trečias skiepas apsaugą prieš virusą gali padidinti net kelis kartus.
Nepataria imunitetą įgyti užsikrečiant
Profesorė pabrėžė, kad vakcinos tikrai neturėtų būti naudojamos profilaktiškai. Tikslinga skiepytis tik tada, kai jų sukurta apsauga nusilpsta. Todėl, ar ir kada vėl skiepytis reikėtų po trečios dozės, dar neaišku.
„Mes dabar negalime pasakyti, ar revakcinacijos reikės kasmet, ar po trijų skiepo dozių jos reikės, kas dvejus, trejus metus. Galbūt tai skirsis priklausomai nuo amžiaus grupės: vyresniems skiepytis reikės dažniau, jaunesniems – rečiau“, – svarstė A.Žvirblienė.
Pastebima, kad po persirgimo paprastai susidaro stipresnis imutetas nei po vakcinacijos. Tačiau profesorė pasiūlė pasverti rizikas ir jokiu būdu nebandyti imuninės sistemos stiprinti tyčia užsikrečiant.
„Gali būti taip, kad ir pasiskiepijęs žmogus persirgs. Gali taip būti, mes tokius atvejus girdime. Jeigu tas žmogus nepriklauso rizikos grupei, yra jaunas, paskiepytas – tikėtina, kad jis tikrai sirgs lengviau, galbūt visiškai besimptome forma.
Susidūrimas su virusu tokiu atveju labai sėkmingai sustimuliuoja imuninį atsaką, jis bus įvairiapusiškenis. Tai jokiu būdu nereiškia, jog reikėtų rekomenduoti tiem jauniems žmonėms specialiai užsikrėsti“, – perspėjo A.Žvirblienė.
Anot jos, tarptautinės organizacijos aiškiai įvardijo, jog vadinamieji „koronos vakarėliai“ – visiškai netinkamas formatas, nes tam tikros ligos komplikacijos rizikos išlieka ir jauniems žmonėms.
