Moteris koronavirusu pirmą kartą užsikrėte praėjusių metų rugsėjį. Jurga pasakoja, kad apie ligą išdavė ir specifiniai simptomai. „Skonio nejutau, beprotiškai skaudėjo galvą, kaulus laužė“, – nemalonius susirgimo pojūčius portalui lrytas.lt vardijo ji.
Tąkart liga Jurgos nepaleido net 5 savaites, pasireiškė komplikacijos.
Tačiau maždaug po pusmečio infekcija vėl grįžo. Moteriai ir vėl pasireiškė aukščiau išvardinti susirgimo simptomai. Tiesa, moteris neslėpė nuostabos, nes nesitikėjo užsikrėsti dar kartą.
„Tikrai nesitikėjau ir vėl susirgti“, – tvirtino Jurga.
Tačiau pasitikrinti, ar vėl neužsikrėtė COVID-19 infekcija, raseiniškę paskatino dukrai nustatyta liga. „Ji pasijuto blogai, pasidarė testą ir kai atėjo teigiamas atsakymas, supratau, kad ir man bus tas pats“, – prisiminė moteris.
COVID-19 testas tik patvirtino jos įtarimus – moteris koronavirusu užsikrėtė antrą kartą. Tiesa, ji patikino, kad šįkart ligos forma buvo kiek lengvesnė nei pirmuoju atveju.
Trečią kartą atgulė į ligoninę
Tačiau tai nebuvo Jurgos vargų pabaiga. Trečią kartą infekciją ją griebė praėjus dar vos porai mėnesių – šių metų birželį. Šįkart moteriai prireikė ir specifinio gydymo.
„Gydytojai išsigando, kad susirgau dar kartą ir išvežė į Jurbarko ligoninę. Buvo toks didelis galvos skausmas, kad jau jokie vaistai, net leidžiami, nepadėjo. Savaitę su lašelinėmis pragulėjau“, – pasakojo Jurga.
Tiesa, moteris gali pasiguosti tuo, kad infekcija, regis, nepakenkė jos plaučiams, nei vieno susirgimo metu nepasireiškė kvėpavimo takų sutrikimai.
Jurga pasakoja, kad trečiasis jos susirgimas atkreipė gydytojų dėmesį, atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kodėl infekcija vis puola jauną moterį.
„Paaiškėjo, kad man nesigamina antikūnai. Kaip suprantu, po pirmų dviejų susirgimų imuniteto tiesiog neliko. Dabar, po trečio karto, jau turiu antikūnų“, – tvirtino pašnekovė ir pridūrė, kad nuolat tikrinsis antikūnų lygį. Kitas tyrimas jai buvo numatytas po 3 mėnesių nuo pirmojo.
Turi „virusinį organizmą“?
Jurga sako, kad jokia konkreti liga, galinti lemti silpną imuninetą, jai diagnozuota nebuvo. Moteris juokauja turinti „virusinį organizmą.“
„Sukaupiu visus virusus ir infekcijas. Matyt, to imuniteto neturiu“, – vos tvardydama juoką sako Jurga.
Moteris sako, beginklio imuniteto ženklus pastebėjusi dar iki koronaviruso pandemijos. „Du sezonus labai stipriai sirgau gripu. Ligoninės neprireikė, bet liga buvo stipri“, – patikina Jurga.
Ji paaiškinO po to nusprendusi pasiskiepyti nuo gripo. Tačiau tuomet galvos skausmą kelti ėmė nebe gripas, o koronavirusas.
Dabar gydytojai Jurgai rekomenduoja laikytis ypatingo atsargumo tam, kad apsisaugotų nuo galimų užsikrėtimų. „Prisakė man visada dėvėti medicininę kaukę, su paprasta niekur neiti. Reikia saugotis, pailsėti, nesinervinti ir stiprinti imunitetą.
Saugotis reikia absoliučiai visų infekcijų, virusų. Ne tik koronaviruso“, – paaiškino moteris.
Profesorė: infekcija gali reaktyvuotis
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė portalui lrytas.lt paaiškino, kad COVID-19 reinfekcijos (pakartotinio užsikrėtimo) atvejai yra labai reti. Pasak jos, jeigu liga dukart nustatoma per trumpą laiko tarpą, tai gali būti užsitęsusio, bet ne naujo susirgimo pasekmė. Tuomet virusas organizme užsibūna ilgesnį laiką.
„Jeigu intervalas nedidelis, 1-2 mėnesiai, tai gali būti, kad nustatyta ne reinfekcija, o viruso reaktyvacija“, – teigė profesorė.
Tiesa, naują užsikrėtimą nuo anksčiau perduoto viruso „pabudimo“ atskirti galėtų padėti viruso genomo sekoskaita. A.Žvirblienė pabrėžė, kad šalyje dominuojanti COVID-19 atmaina nuolat kinta, tad dukart iš eilės nustatyta vienodo tipo infekcija leistų manyti, kad pakartotinai nustatyta liga – ankstesnio užsikrėtimo pasekmė.
„Pavasarį Lietuvoje dominavo vadinamoji alfa atmaina, jos sukelta liga sirgo dauguma žmonių. Jeigu tuomet sirgusiam žmogui dabar nustatoma delta atmainos sukelta COVID-19 liga, tai reikštų reinfekciją, nes pavasarį delta atmainos Lietuvoje dar nebuvo“, – paaiškino profesorė.
Ji pabrėžė, kad koronaviruso reinfekcijos atvejai dar pakankamai mažai ištirta sritis, galimi pakartotiniai užsikrėtimai – mokslininkų ir tyrėjų dėmesio vertas objektas.
