Profesorius buvo širdies elektrostimuliacijos ir širdies aritmijų chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje ir ne tik, dėl savo pasiekimų plačiai žinomas ir už šalies ribų. Visuomenėje bei žiniasklaidoje prof. Jurgį Brėdikį įprasta vadinti kardiochirurgijos legenda.
„Kasdiene malda dėkojau už gyvenimą, gautą kaip dovaną, ir už svarbiausius man suteiktus gebėjimus: kūrybinius gebėjimus. Tokiu būdu galėjau atiduoti tarsi duoklę Didžiajam Kūrėjui, o pats sukurti naujus širdies chirurginių operacijų metodus, vėliau – originalias savo idėjas atspindėti beletristikos knygose. Džiaugiuosi, kad esu tarp žmonių, kuriuos aš myliu, ir kurie mane myli, ir kad subtiliuoju būdu galėsime susitikti. Deja, aš nedažnai esu pasakęs: myliu.
Kokia gyvenimo prasmė? Gerbti Didįjį Kūrėją, stengtis būti kuo žmogiškesniu, kūrybingu, šlovinti Jį ir dėkoti“, – paskutinius savo žodžius 2021 m. rugpjūčio 4 dieną sakė prof. Jurgis Brėdikis.
Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus Jurgis gimė 1929 metų balandžio 30 dieną Prahoje. 1946-aisiais baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą, 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. Studijas baigęs, buvo šio instituto (nuo 1998 m. – Kauno medicinos universiteto) dėstytojas. 1954–1957 m. – Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. tapo medicinos mokslų daktaru. 1964–1990 m. dirbo KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėju. Nuo 1966 m. J. Brėdikis – profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. – kardiochirurginės klinikos vadovas. 2006 m. jam suteiktas LSMU profesoriaus emerito vardas.
1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje profesorius J, Brėdikis dirbo sveikatos apsaugos ministru, 1995–1998 m. – ambasadoriumi Čekijoje ir Vengrijoje, o 1995–1997 m. – Turkijoje.
1986 m. – Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas.
Prof. Jurgis Brėdikis priklausė Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos, taip pat Europos kardiotorakalinės chirurgijos draugijoms. Žinomas šalies medikas sukūrė daugelį naujų diagnostikos ir gydymo būdų, tyrė ir kardiochirurgijoje taikė elektronikos metodus, lazerį. Per savo gyvenimą profesorius sukūrė daugiau kaip 60 išradimų, Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą, parašė 13 monografijų bei vadovėlių, domėjosi Rytų tradicine medicina“, – pabrėžiama LSMU pranešime.
„Mano Šefas. Taip visą gyvenimą vadinu profesorių. Taip kreipiuosi tik į du žmones: akademiką Jurgį Brėdikį ir Londono Karališkojo universiteto profesorių Magdi Yacoub. Tiesa, pastarąjį vadinu profu, kad žmonės nesumaišytų, kiek čia tų šefų. <...> Visoms naujoms operacijoms labai kruopščiai ruošdavosi. Tarkim, planuoja naują priėjimą prie aritmijos takų ar židinių. Mums, jauniems, pavesdavo iš patanatomijos atnešti širdį, ir visi kartu analizuodavome, kaip vieną ar kitą zoną pasiekti, kaip širdį operuoti. Tokių pamokų man niekur neteko matyti. O mačiau daug ir su pasaulinėmis legendomis dirbau. Bet taip, kaip Šefas, niekas nedirbo. Reikėjo daug užsispyrimo ir drąsos, nes iki jo niekas tokių metodų netaikydavo“, – savo prisiminimais anksčiau yra dalijęsis LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis – prof. Jurgio Brėdikio mokinys.
Savo gyvenime profesorius J. Brėdikis daug dėmesio skyrė ir sportui – jaunystėje, 1951 metais, tapo Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionu. Sporte įgyta ištvermė ir jėga jam ne kartą padėjo ir darbe. Jis sakė, kad chirurgas turi būti fiziškai stiprus, nes kartais operacija gali trukti ne vieną ar dvi, o net trylika valandų. Tiek truko ilgiausia paties profesoriaus atlikta operacija.
Prof. Jurgis Brėdikis už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimą „Olimpinė žvaigždė“. Už kovą prieš rūkymą 1994-aisiais jam buvo įteiktas Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apdovanojimas. 2005 m. Užsienio reikalų ministerija profesorių apdovanojo už partnerystę stojant į Europos Sąjungą ir NATO.
Du kartus prof. Jurgis Brėdikis pelnė Kauno miesto apdovanojimą „Gerumo kristalas“, buvo Kauno miesto garbės pilietis, 2009 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
J. Brėdikio laidotuvės vyks rugpjūčio 20 d. 12 val. Petrašiūnų kapinėse. Artimieji prašo norinčiųjų atsisveikinti atnešti ne daugiau kaip 1 gėlės žiedą.
