Trečiadienio duomenimis, Lietuvoje pasiskiepijo jau 66,5 proc. suaugusiųjų. Jei vakcinacijos tempai stipriai nekris, iki rugpjūčio pabaigos bus ir 70 proc. Tačiau šampano šiai progai niekas nešaldo. Nerimaujama dėl artėjančio rudens ir jau dabar besipildančių COVID-19 skyrių ligoninėse.
Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad delta atmainos išplitimas kelia abejonių, ar imunizacijos tikslai neturi būti peržiūrėti. Anot jo, norint susidoroti su pandemija gali prireikti ir 80 proc.
Vakcinos leidžia valdyti pandemiją
A.Ambrozaitis paaiškino, kad suformuotas visuomenės imunitetas turėtų virusui palikti menkas galimybes plisti.
„Infekcijai lieka mažiau dirvos plisti. Juk virusas daugiausia sklinda tarp neskiepytų žmonių. Infekcijos plitimo arealas ženkliai sumažėja ir dėl to tampa lengviau ją suvaldyti“, – dėstė profesorius.
A.Ambrozaitis pridėjo, kad didesnė imunizuotų gyventojų dalis leidžia tikėtis, kad mažesnių gydymo įstaigų apkrovų, sklandesnio sveikatos priežiūros sistemos veikimo.
„Skiepijimo tikslas yra išvengti sunkių ligos formų ir mirčių. Jeigu žmonės serga lengva forma, tai dar nėra taip blogai. Bet paskiepyti žmonės beveik niekada nesuserga sunkia ligos forma, jie nepapuola į ligoninę“, – vakcinų naudą pabrėžė profesorius.
70 proc. nebepakaks?
Jis akcentavo, kad 70 proc. imunizuotos visuomenės riba buvo nustatyta pandemijos pradžioje.
Tačiau agresyvesnės koronaviruso formos ir delta atmainos išplitimas pasaulyje kelia abejonių, ar imunizacijos tikslai neturi būti peržiūrėti.
„Delta atmaina yra užkrečiamesnė. Dabar mokslininkai mano, kad reikėtų netgi didesnio, kad būtų įgytas kolektyvinis imunitetas.
Lietuva siekė iki mindauginių paskiepyti 70 proc. gyventojų. Dabar galimas daiktas, kad ta riba gali būti padidinta iki 80 proc.“, – svarstė A.Ambrozaitis.
Jis pridūrė, kad prie kovą prieš pandemiją sunkinančių atmainų atsiradimo prisideda nepasiskiepiję žmonės. „Todėl mes ir sakome, kad jei norite pandemijos pabaigos, kad daugiau atmainų nebūtų – skiepykitės“, – aiškino profesorius.
Pašnekovas apgailestavo, kad dalies gyventojų nepaveikia argumentų kalbą, jie laikosi nepagrįstų įsitikinimų, o dėl to galutiniame rezultate kenčia visi, net ir tie, kurie rūpinasi savimi ir savo artimaisiais.
„Yra žmonių, kurie piktybiškai nesiskiepija, jų neveikia jokie argumentai. Tokiu atveju, asmenims, kurie atsisako suprasti, kad yra atsakingi ir už kitų sveikatą, pagrįstai galima taikyti ribojimus“, – teigė A.Ambrozaitis.
Jis akcentavo, kad priverstinės vakcinacijos demokratinėje šalyje būti negali, bet daliai gyventojų ligos keliamas pavojus įgalina priemones, kurios padidina net ir nesusipratusių žmonių suinteresuotumą skiepytis.
„Tik kolektyvinis imunitetas leis suvaldyti ir įveikti pandemiją. Koronavirusas niekur neišnyks, jis liks. Tai bus sezoninė liga, kuri iš esmės plis tik tarp neskiepytų žmonių“, – prognozavo profesorius.
Vangi senjorų vakcinacija
Skiepai itin svarbi vyresnio amžiaus žmonių apsaugos nuo viruso priemonė. Deja, mūsų šalis pasižymi vangia senjorų vakcinacija. Lietuvoje vyresnių nei 80 m. tėra pasiskiepiję vos 57,1 proc., penktadienį skelbė Statistikos departamentas.
A.Ambrozaitis svarstė, kad tai gali būti žmonių nesusipratimo, arba nesugebėjimo jų pasiekti pasekmė. „Gal nepavyksta prieiti prie tų žmonių. Gal kaime, sodyboje, atokiose vietose gyvena. Gal tie žmonės ir nemobilūs yra, retai iš namų išvyksta“, – spėjo profesorius.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad skiepai reikalingi ir jauniems žmonėms. Jie yra itin mobilūs, daug keliauja, lankosi viešose vietose, todėl susirgę gali užkrėsti daug kitų žmonių, įskaitant ir vyresniuosius, kuriems virusas itin pavojingas.
„Jauniems žmonėms reikėtų skiepytis. Galbūt ne todėl, kad jiems grėstų sunkios ligos pasekmės, bet dėl to, kad jie gali išplatinti užkratą“, – sakė A.Ambrozaitis.
Kada išnyks naujų atmainų grėsmė?
Anot profesoriaus, žvelgiant globaliau, padėtis Lietuvoje nėra bloga. 66,5 proc. paskiepytų suaugusiųjų yra didelis skaičius, palyginus su tuo, kokia situacija Rusijoje, didelėje Azijos dalyje ar Afrikoje.
„Tos šalys nepriklauso Europos Sąjungai. Mes džiaugiamės, kad esame joje ir centralizuoto pirkimo būdu vieni pirmųjų galime įsigyti vakcinų. Vakcina žmonėms dalijama nemokamai, bet jie vis tiek nesiskiepija. Tai rodo, kokia yra mūsų žmonių arogansija, pasipūtimas ir nesusipratimas“, – apgailestavo A.Ambrozaitis.
Jis pridūrė, kad kol koronavirusas turi geras sąlygas plisti kituose pasaulio kraštuose, tol išlieka nemaža naujų užkrato mutacijų tikimybė. Profesorius priminė, kad ir delta atmaina, kaip manoma, atsirado Indijoje – valstybėje, kuri iki šiol labai sunkiai tvarkosi su pandemija.
„Vakcina turėtų būti teikiama kaip humanitarinė parama. Manau, ir tos firmos, kurios gamina skiepus nuo COVID-19, dalį vakcinų jau skiria ekonomiškai besivystančioms šalims.
Jeigu tik mes pasiskiepysim, o kitos šalys to padaryti nesugebės, problema vis tiek išliks. Negalime egoistiškai galvoti apie save, neišpylinėti vakcinų, o matant, kad jų laikymo laikas artėja prie pabaigos, geriau dovanoti tuos skiepus besivystančioms šalims“, – svarstė A.Ambrozaitis.
