Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė priminė, kad du ilgai besitęsę pilnos apimties karantinai neigiamai atsiliepė šalies ekonomikai. Dar vienas toks scenarijus pasikartoti negali. Tačiau tuomet kovos su pandemija „įrankių dėžeje“ dar nebuvo vakcinos.
„Dabar vakciną turime, matome kitų šalių pavyzdžius ir kokie pacientai dėl COVID-19 gulasi į mūsų ligonines. Galime drąsiai sakyti, kad visai visuomenei ir visam verslui kentėti dėl tos dalies žmonių, kurie nepasiskiepijo, prasmės nebėra“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino viceministrė.
Svarsto riboti, kas gali naudotis autobusais
Ji pabrėžė, kad imunitetą prieš virusą jau įgijo daugiau nei pusė šalies gyventojų, o įvairiomis veiklomis užsiimti galėtų ir nepasiskiepiję, bet prasitestavę asmenys.
Anot Ž.Simonaitytės, daugiau privilegijų gali būti suteikta turintiems galimybių pasą arba skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą.
„Tai yra tie patys pažymėjimai, tie QR kodai, kuriuos galima lengvai nuskaityti ir įsitikinti, kad žmogus yra saugus ir leisti jam naudotis tomis galimybėmis“, – sakė viceministrė.
Ji pridūrė, kad diskutuojama ne tik apie naudojimosi maitinimo įstaigomis, prekybos centrais, sąlygas. Kaip pavyzdį, kur dar galėtų būti taikomi ribojimai neturintiems imuniteto, Ž.Simonaitytė pateikė viešąjį transportą.
„Tiek miesto, tiek tarpmiestiniame viešajame transporte maišosi daugybė žmonių iš skirtingų namų ūkių, situacijų. Siekiant saugiai keliauti, tai galėtų būti viena iš galimybių, kuri svarstoma“, – sakė viceministrė.
Ž.Simonaitytė pabrėžė, kad dėl vienų žmonių nenoro skiepytis nukenčia visi, net ir jau pasiskiepiję, nes viruso plitimas paveikia ligoninių užimtumą. „Tą pačią akimirką, kai įprastos ligoninės lovos yra skiriamos ne įprastų ligų, o COVID-19 pacientų gydymui, mes atimame gydymo teisę iš kito žmogaus, kuriam reikia gydymo nuo be kokios kitos ligos“, – paaiškino viceministrė.
„Žmonių, kurie atsisako skiepytis, gydymas atima iš mūsų visų galimybę gauti įprastas, mums priklausančias sveikatos paslaugas“, – pridūrė ji.
Siūlo permąstyti, ką reiškia „karantino“ sąvoka
Pasigirsta abejonių dėl skirties tarp pasiskiepijusių ir to nepadariusių pagrįstumo. Neva ir vakcinuoti žmonės gali virusą pernešti. Tačiau užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas paaiškino, kad, tyrimų duomenimis, pilnai paskiepytiems asmenims 70-95 proc. rečiau nustatomas teigiamas PGR testo rezultatas.
„Tai reiškia, kad pasiskiepiję žmonės ne tik apsaugo save nuo mirties, gydymo intensyvios terapijos skyriuje, kad jie, jei susirgs, tai sirgs lengviau. Įrodyta, kad pasiskiepiję ir mažiau gali platinti virusą kitiems“, – sakė S.Čaplinskas.
Jo nuomone, apie griežtą, „visiško užsidarymo“, karantiną kalbos ir būti neturėtų. Profesorius pabrėžė, kad ir Pasaulio sveikatos organizaciją griežtą karantiną rekomendavo tik pradžioje tam, kad būtų „išlošta“ laiko, kol bus sužinota daugiau apie pasaulį užklupusį virusą, apsisaugojimo nuo jo būdus.
S.Čaplinskas taip pat priminė, kad karantino sąvoka gali turėti keletą skirtingų prasmių. „Toliau reikalingos kalbos tik apie tam tikrus ribojimus, reikalavimus atskiroms kontaktinėms profesijoms. Karantino sąvoka, galbūt, jau reikalinga tik teisine prasme, bet ne medicinine ir virusologine“, – dėstė profesorius.
Jis pabrėžė, kad skiepai efektyviai apsaugo ir nuo Europoje ir Lietuvoje vis labiau plintančios delta atmainos. Mažesnė apsauga ir didesnė rizika susirgti galioja imunodeficitą turintiems žmonėms.
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad Izraelyje ankstesnės bangos metu 4 proc. užsikrėtusiųjų sirgo sunkiai. Išplitus delta atmainai, tokių pacientų – 1,6 proc. Ir tų dauguma nepasiskiepiję.
S.Čaplinskas taip pat pastebėjo, kad pusė naujų viruso atvejų Izraelyje tarp jaunesnių nei 20 m. gyventojų. Būtent jų paskiepijimo lygis yra žemiausias.
A.Veryga: „Tai segregacija“
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga akcentavo, kad labai svarbus sąvokos turinys – tai kas konkrečiai turima omenyje, kalbant apie „karantiną nepasiskiepijusiems“. Visgi politikas sakė tokios idėjos nepalaikąs.
„Iš esmės, esu prieš tokią, vadinkime, segregaciją. Ypatingai žinant, kad žmonių, kurie nusiteikę skiepytis, Lietuvoje yra apie 70-75 proc. Reiškia, kaip valstybė, mes jų nesugebėjome pasiekti, paskiepyti“, – tvirtino A.Veryga.
Jis pridėjo, kad panašus procentas buvo minimas, kai ėjo kalba apie kolektyvinio imuniteto suformavimą. „Reiškia, kad yra realu tą padaryti be pykčių, grąsinimų ir segregacijos“, – dėstė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Savaitės pradžioje Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kėlė klausimą, kodėl pasiskiepiję turi mokėti už vakcinos atsisakančiųjų gydymo išlaidas. A.Veryga pabrėžė nepritariantis tokiai logikai.
„Negalime žmonių negydyti, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis žmogui atsirado sveikatos sutrikimas. Tokius Vilniaus mero pasisakymus vertinu kaip prieštaraujančius žmogaus teisėms ir savotiškai eretiškus.
Labai daug, net iki 80 proc. rastume tokių, kurie vienaip ar kitaip patys prisidėjo prie to, kad serga. Jie arba rūkė, arba gėrė, neteisingai maitinosi, elgėsi neatsargiai ir susižalojo. Jeigu mes tokiems žmonėms pradėsime nebeteikti pagalbos, sakydami, kad tu pats kaltas, mes pavirsime kraštu, kuris negerbia pagrindinių žmogaus teisių, kurias gina konstitucija.
O žmogaus teisė į sveikatą yra prigimtinė. Manau, net ir tokios kalbos, švelniai tariant, yra keistos“, – savo poziciją išdėstė A.Veryga.
Pakliuvę į ligoninę gailisi, kad nesiskiepijo
Vilniaus Santaros klinikų vyresnioji infekcinių ligų gydytoja Birutė Zablockienė pasakojo, kad pasakojo, kad pasitaiko ir dėl COVID-19 ligos hospitalizuotų pasiskiepijusių pacientų. Tačiau tai susiję su tuo, kad jų imunitetas buvo nusilpęs dėl gretutinių ligų.
„Santaros klinikose dažniau pasitaikydavo imunosupresuotų ligonių, ligonių, kuriems buvo atliktos inkstų ar kepenų transplantacijos. Onkologinių ligonių pas mus daugiau patekdavo. Tų žmonių imunitetas silpnesnis, todėl ir po vakcinacijos jiems susidaranti apsauga yra mažesnė“, – paaiškino gydytoja.
Būtent šie asmenys šiuo metu ir laukia trečiosios vakcinos dozės. B.Zablockytė sakė, mananti, kad papildoma injekcija sustiprintų šių žmonių atsparumą prieš koronavirusinę infekciją.
Gydytoja pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai jau susirgę pacientai ima gailėtis, kad laiku nepasiskiepijo.
„Turbūt mes geriausiai pasimokome iš savo pačių karčios patirties ir klaidų. Ne vienas ligonis sako, kad jei būtų žinojęs, kad taip sunkiai susirgs, pateks į ligoninę, tikrai būtų skiepijęsis. Tokių atvejų buvo ne vienas“, – prisiminė B.Zablockytė.
Ji pasakojo, kad Santaros klinikų COVID-19 skyriuje šiuo metu nėra daug ligonių, vis daugiau pacientų – jauni žmonės. Gydytoja pridūrė, kad beveik visi jie nepasiskiepiję. Juk vyresnio amžiaus žmonės ir aktyviau vakcinavosi.
„Kaip bebūtų keista, šiuo metu gydome daugiau jaunesnio amžiaus žmonių ir jų amžiaus vidurkis būtų apie 40-45 metus“, – sakė B.Zablockytė.
