Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas 51 metų Jūris Plenta pirmasis Lietuvoje atliko autopsiją sirgusiajam COVID-19.
Jo kolegos tada dar baiminosi skrosti mažai žinomo, tačiau mirtį sėjančio viruso auką, o patyręs ekspertas šaltakraujiškai ėmėsi tyrimo.
83-ejų moteris mirė pernai kovo 20 dieną Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje.
Nuo pirmojo karantino Lietuvoje paskelbimo buvo prabėgusi mažiau kaip savaitė, o medikai, valdininkai ir apskritai visa visuomenė dar tik bandė prisitaikyti prie naujos realybės, kai buvo nurodyta nešioti kaukes ir be svarbios priežasties neiti iš namų.
Tada net pažangiausia pasaulio medicina dar mažai žinojo apie COVID-19, tik aiškiai suprato, koks lakus ir žaibiškai žudantis gali būti naujasis virusas.
Ukmergėje mirusios moters kūną Vilniuje priėmę teismo medicinos ekspertai laikėsi visų saugumo priemonių.
Jie nutarė iš pradžių atlikti ne autopsiją, o testą ir išsiaiškinti, ar moteris nebuvo užsikrėtusi koronavirusu. Tik gavęs atsakymą teismo ekspertas galėjo imtis darbo.
„Po tiek metų atliekant autopsijas nebelieka virpulių ir jaudulių, tad tas darbas man atrodė įprastas.
Tačiau jį apsunkino kitokia apranga: sudėtinga dirbti su penktojo lygio apsaugomis, kai per pirštines vos jauti, ką darai, o pro nuo prakaito užrasojusius akinius sunkiai įžiūri.
Pradžia dabar atrodo net komiška, nes visa mūsų tarnyba tada buvo puolusi į paniką, net nuo mirusiųjų laikėsi dviejų metrų atstumo“, – prisiminė teismo medicinos ekspertu 27 metus dirbantis J.Plenta.
Teismo medikai iki šiol vieninteliai Lietuvoje atlieka koronavirusu sirgusiųjų autopsijas, mat gydymo įstaigų patologai dėl saugumo tai daryti griežtai atsisakė.
Į VTMT apie 60 proc. velionių patenka be aiškios mirties priežasties, nors ir nepatyrė smurto. Tad mirties priežasties ieško ekspertai.
Palengvinimu nesinaudojo
Nuo pandemijos pradžios jau prabėgo daugiau kaip metai, o pavojinga infekcija sirgusiųjų skrodimas tapo kasdieniu teismo medicinos ekspertų darbu.
Dabar dažniausiai jie net nelaukia COVID-19 tyrimo atsakymo ir visų palaikų autopsiją atlieka maksimaliai saugodamiesi – taip, lyg visi velioniai galėtų užkrėsti.
„Kai tik prasidėjo pandemija, iš esmės nebuvo jokios tvarkos, kaip dirbti, – kiekvienas ekspertas į tai turėjo žiūrėti kūrybiškai.
Nors buvo sakoma, kad apsaugos priemonių pakankamai, atsargos buvo minimalios ir greitai išseko. Vilniuje dar buvome daugiau ar mažiau aprūpinti, o kituose rajonuose dirbantiems ekspertams apsaugos priemonių stigo“, – pasakojo J.Plenta.
VTMT vyresnysis teismo ekspertas, laikinai einantis Kauno skyriaus vedėjo pareigas, 47 metų Juozas Vėlavičius irgi prisimena tą sudėtingą laikotarpį pernai, kai prasidėjus pandemijai jis ir jo kolegos buvo palikti kone likimo valiai.
Sava mirtimi mirusiųjų autopsiją paprastai atlieka didžiosiose šalies ligoninėse dirbantys patologai, bet jie griežtai reikalavo atleisti juos nuo prievolės tirti sirgusiuosius COVID-19, mat jų darbo vietos nėra saugios.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu pernai birželį patologai įgijo teisę netirti ne tik koronavirusu sirgusių velionių, bet ir žmonių, kuriems tik buvo įtariama COVID-19 infekcija, jei nebuvo gauta neigiamo atsakymo dėl šios ligos.
Ši pareiga nugulė vien ant teismo medicinos ekspertų pečių.
„Mus paliko ant ledo – tarnaujame teisėsaugai, todėl autopsijas privalome daryti, nors tai gali būti pavojinga. Gavome tik palengvinimą, kad jei ekspertas jau gali atsakyti į jam pateiktus klausimus, tyrimo gali nebetęsti. Bet, kiek žinau, nė vienas kolega nepasinaudojo šiuo palengvinimu.
Mes turime teisinę atsakomybę už savo išvadas, esame supažindinti su galimais padariniais, tik ekskursijų niekas neveda į vietas, kuriose gresia atsidurti, jei atlikdami tyrimą įveltume klaidų“, – teigė J.Vėlavičius.
Vengia kai kurių procedūrų
Vilniaus teismo medicinos ekspertai pirmąsias koronavirusu sirgusiųjų autopsijas pradėjo daryti dar pernai kovą, o Kauno skyriaus ekspertai didžiausio tokių velionių antplūdžio sulaukė baigiantis metams – lapkritį ir gruodį.
Nors nuo pandemijos pradžios buvo prabėgęs daugiau kaip pusmetis, apie mirtiną virusą vis tiek dar buvo per mažai žinių ir visi labai bijojo dirbti. Juolab kad apsaugos priemonės atrodė nepakankamos.
„Pats ryžausi parašyti ministrui A.Verygai, kad mums trūksta respiratorių ir kitokių apsaugos priemonių, tad galiausiai jų gavome. Tada pritaikėme darbo saugos žinias ir dirbome.
Kadangi tai oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, stengėmės vengti arba visiškai sumažinti aerozolį generuojančių procedūrų.
Pavyzdžiui, darbo su rotaciniais ir mikrovibraciniais pjūklais.
Žinoma, naudojome ir visas barjerines apsaugos priemones – kaukes, akinius, skydelius. Apsisaugoti pavyko. Iš 29 skyriaus darbuotojų tiktai 3 sirgo koronavirusu, bet juo užsikrėtė ne darbe“, – teigė J.Vėlavičius.
Atsakymo laukdavo ilgai
Iš pradžių autopsijos atsakymo tekdavo laukti itin ilgai. Tam buvo priežasčių.
Teismo medicinos ekspertai imdavo kiekvieno mirusiojo nosiaryklės mėginį, tada lavoną visiškai izoliuodavo ir laukdavo PGR tyrimo atsakymo. Šis tyrimas dėl didžiulių eilių tada trukdavo net savaitę ar dvi.
Tačiau net jeigu atsakymas būdavo neigiamas, ekspertai vis tiek autopsiją atlikdavo maksimaliai saugodamiesi.
Jei atsakymas būdavo teigiamas, po pietų visi ekspertai išeidavo ir sekcijinėje, kurioje atliekamas skrodimas, likdavo tik J.Plenta su sanitaru.
Atlikęs tyrimą ekspertas lavoną vėl įkišdavo į maišą, pats su pagalbininku dezinfekuodavosi ir kviesdavo tarnybą dezinfekuoti visų patalpų.
Tik tada į sekcijinę grįždavo ir jo kolegos.
Tiesa, tuomet per savaitę tekdavo atlikti vos vieną dvi koronavirusu sirgusiojo autopsijas. Dabar tokios autopsijos jau įprastos ir niekas, kaip anksčiau, dirbti nebijo.
Vis dėlto ir dabar autopsijos tyrimo atsakymo tenka laukti ilgai, nes trūksta specialistų.
„Eilės pas mus ilgos. Pavyzdžiui, šį pirmadienį gavome 25 mirusiuosius. Dirbame tik trise ir per dieną atliekame vos dvi tris autopsijas“, – sakė J.Plenta.
Pažeidimai – išskirtiniai
Teismo medicinos ekspertai ne tik iš mokslininkų pranešimų, tačiau ir patys greitai suprato, kad COVID-19 infekcija kitokia nei dauguma kitų – kur kas pavojingesnė. Pabrėžiama, kad labiausiai ji pažeidžia plaučius.
J.Vėlavičius prisimena, kaip 2009–2010 metais pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai plito vadinamasis kiaulių gripas. Šis virusas irgi labai pažeisdavo plaučius.
Autopsiją atliekantys ekspertai iš karto atkreipė dėmesį, kad kai kurių žmonių plaučiai pažeisti kitaip nei nuo įprastų ligų, bet kadangi mikrobiologinio patvirtinimo nebūdavo, nurodydami mirties priežastį dažniausiai įrašydavo: „Nepatikslinta pneumonija.“
„Bet mūsų akys įgudusios ir matydavome, kad ta pneumonija yra netipinė.
Tad su kolega tada nusprendėme neplaukti pasroviui ir radome būdų ištirti įtartinų palaikų mėginius. Net mūsų pačių nuostabai, 9 atvejais iš 10 pasitvirtino, kad būtent tos pneumonijos sukėlėjas – kiaulių gripas“, – pasakojo J.Vėlavičius.
Netipinę pneumoniją sukelia ir COVID-19 – plaučiuose lieka pažaidos randų. Kitaip tariant, plaučiai surandėja.
J.Vėlavičius stebėjo kolegų užsienyje tyrimus – jie sergantiesiems COVID-19 atlikdavo ne rentgeno nuotrauką, o plaučių kompiuterinę tomografiją ir išskaičiuodavo, kiek plaučių audinio žmogus neteko dėl infekcijos.
Tas audinys – pažeistas negrįžtamai, tad jei ir pavyko pasveikti nuo COVID-19, lieka didelė tikimybė, kad į plaučius įsimes antrinė infekcija.
Tačiau ne kiekvieno sergančiojo koronavirusu plaučiai būtinai bus pažeisti. Atvėrus mirusįjį plika akimi ne visada matyti visi pažeidimai, tačiau po ypatingųjų dažymų pakišus audinius po mikroskopu atsiveria pribloškiančių vaizdų.
„Matėme ir smegenų pažeidimų, ir kepenų, ir kasos, ir blužnies, ir kraujagyslių – tiek smulkiųjų, tiek stambiųjų kraujagyslių užsitrombavimus, labai masyvią ir agresyvią makrotrombozę ir mikrotrombozę. Dar ir šiandien stebina, kaip smarkiai ši infekcija pažeidžia organus.
Kartais tik po truputį, bet visur. Pradedant keliu, kuriuo patenka į organizmą, – kvėpavimo takais ir gleivine“, – teigė J.Vėlavičius.
Mirė, nors buvo pasveikęs
Kai baigiantis 2019 metams Uhane (Kinija) pradėjo plisti mirtinas koronavirusas, pasaulis kurį laiką dar neskubėjo jo saugotis.
Tačiau gyvybes šienaujanti infekcija netrukus visiškai sustabdė pasaulį, o mokslininkai karštligiškai ieškojo būdų nuo jos apsisaugoti.
Per rekordiškai trumpą laiką sukurtos pirmosios veiksmingos vakcinos, o į nemažai klausimų apie virusą jau atsakyta. Tačiau J.Vėlavičius įsitikinęs, kad dar liko aibė neatsakytų klausimų.
Jis pats ketina pasidomėti nesenu atveju, kai nuo COVID-19 pasveikusiu laikytas žmogus staiga mirė.
65-erių kaunietis į „Juvare“ sistemą, kurioje fiksuojami visi patvirtinti COVID-19 atvejai, buvo įrašytas birželio 23-iąją. Pagal dabartinę tvarką pasaulyje manoma, kad jei simptomai nesunkūs arba sergama besimptome forma, žmogus nuo infekcijos pasveiksta per 14 dienų.
Tačiau šis vyras, važiuodamas dviračiu, staiga sukniubo ir mirė liepos 17 d. – prabėgus dar kone dviem savaitėms, kai jau laikytas sveiku.
„Man kyla minčių, kad COVID-19 veikia panašiai kaip lėtinis hepatitas C, kai esi paženklintas visam gyvenimui“, – svarstė J.Vėlavičius.
Tyrimas dėl mirties liudijimo
Į VTMT morgus patenka ne tik žmonės, mirę nuo trauminių ar smurtinių sužalojimų. Teismo ekspertams atvežami ir velioniai, kurių mirties priežastis yra neaiški.
„Tarkime, jei žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, o pas gydytojus nesilanko, nėra kuo pagrįsti jo mirties priežastį, tad negalima išduoti mirties liudijimo.
Jei nėra akivaizdaus smurto požymių, pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją, tačiau šis nežino, nuo ko žmogus galėjo mirti, tad tirti siunčia mums.
Nors išorinių sužalojimų nėra, padarius skrodimą galima pamatyti plyšusią blužnį, šlapimo pūslę ar aneurizmą“, – sakė J.Plenta.
Daug tokių mirusiųjų gali būti sirgę COVID-19, bet ekspertai, matydami netipiškai pažeistus vidaus organus, nors ir įtaria, kad žmogus buvo užsikrėtęs infekcija, be papildomų tyrimų savo išvadose negali to teigti.
„Mes turime 100 proc. patvirtinti, kad ten COVID-19, ir tik tada rašyti išvadas. Bet tiriame daug palaikų, kurie turi koronaviruso infekciją, nors mirė ne nuo to – nusižudė, paskendo. O gal, pavyzdžiui, COVID-19 paskatino senų ligų paūmėjimą, žmogus gavo papildomo fizinio krūvio ir mirė.
Tačiau gauname ir aibę mirusiųjų, kurių mirties priežasties neįmanoma nustatyti, nes jie atkeliauja jau suirę. Kartais medžiagą tyrimams gauname prabėgus metams ar pusmečiui po žmogaus mirties.
Pavyzdžiui, prieš keletą dienų iš 8 lavonų 7 buvo visiškai suirę. Tokiems net COVID-19 neįmanoma nustatyti“, – teigė J.Plenta.
Dirba su gyvaisiais, o ne mirusiaisiais
Autopsijos tyrimų mirties priežasčiai nustatyti, jei žmogus mirė ne smurtine mirtimi ar ne nuo trauminių sužeidimų, Lietuvoje kasmet atliekama vis mažiau.
Patologai, kurie prieš kelis dešimtmečius atlikdavo ir po 3 autopsijas per dieną, pastaraisiais metais tiek dažnai atlieka per visus metus.
Valstybinio patologijos centro (VPC) gydytoja patologė 31 metų Rūta Barbora Grinevičiūtė aiškino, kad dabar patologai daugiausia dirba su gyvais žmonėmis: centre per metus atliekama apie 50 tūkst. biopsinių ir 70 tūkst. citologinių tyrimų.
„Pagrindinis mūsų darbas – mikroskopinė vėžio diagnostika. Patologo darbas panašus į darbą biure, nes vyksta kabinete prie stalo – kompiuterio ir mikroskopo. Dar pasitaiko ir skubių operacinių biopsijų, kai tyrimai atliekami realiuoju laiku. Autopsijos sudaro mažiau kaip procentą mūsų darbo“, – teigė gydytoja patologė.
Anot R.B.Grinevičiūtės, nebeliko prasmės atlikti mirusio žmogaus autopsiją, nes atsirado daugiau pažangių klinikinių tyrimo metodų. Pradedant radiologiniais tyrimais, tokiais kaip ultragarsas ar magnetinis rezonansas, baigiant laboratoriniais tyrimais.
„Tiesiog mirties priežastis dažnai būna aiški ir be autopsijos“, – teigė R.B.Grinevičiūtė.
Vis dėlto gydytojai klinicistai apgailestauja, kad ypač rajonų ligoninėse nebeliko patologų, kurie buvusiems pacientams atliktų autopsijas, mat nebeliko ir galimybės atsakyti į klausimus dėl ligos eigos.
Gydytojų patologų Lietuvoje itin trūksta, o VTMT atstovai guodžiasi, kad ateityje gali nelikti net autopsijas atliekančių teismo medicinos ekspertų.
Vasaros pramogas temdo užkrato šešėlis
Vasaros atokvėpis baigėsi – užsikrėtusiųjų koronavirusu vėl daugėja, o infekcijos plitimą rodantis Lietuvos žemėlapis vėl dažosi raudona spalva.
Užsikrėtimų koronavirusu daugėja kasdien. Penktadienį pranešta apie 233 naujus koronaviruso atvejus, mirčių nuo šios ligos neužfiksuota.
Per 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 51,6, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,8 procento.
„Jeigu išliks 70 proc. savaitinis augimas, per Žolinę turėsime 600 atvejų per dieną, rugsėjo 1-ąją – 3000 atvejų“, – skaičiavo duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, tačiau pabrėžė, jog tai – ne prognozė.
„Tai yra scenarijus, kurio pagrindinė prielaida, kad 70 proc. savaitinis augimas laikysis ateinančias 7 savaites. Istoriškai tokio augimo per epidemijos laikotarpį dar nėra buvę. Bet taip pat dar neturėjome ir tokio užkrečiamumo COVID-19 viruso varianto“, – feisbuke aiškino mokslininkas.
Jo teigimu, dėl vakcinacijos į didelius atvejų skaičius irgi reikėtų žiūrėti kitaip. Jungtinėje Karalystėje ligoninėse gydomų asmenų skaičius 5 kartus mažesnis, palyginti su praėjusių metų rudeniu, mirčių skaičius mažesnis net 17 kartų.
Šiuos skaičius pateikęs V.Zemlys-Balevičius priminė, jog Jungtinėje Karalystėje vakcinavimo lygis daug aukštesnis nei Lietuvoje, kur skiepijimo centrų darbuotojai jau ėmė nuobodžiauti.
Lietuvos ligoninėse kol kas gydoma mažiau nei šimtas koronavirusu užsikrėtusių pacientų, mirčių nefiksuojama jau kurį laiką.
Tačiau medikams nerimą kelia tai, kad dauguma jų užsikrėtę greičiau plintančia delta atmaina.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur šiuo metu gydoma daugiausia koronavirusu užsikrėtusių pacientų, tik keturiems ar penkiems nėra nustatyta delta atmaina.
Medikai pastebėjo, kad dauguma pacientų gydymo ligoninėje galėjo išvengti. Iš gulinčiųjų ligoninėse – vos keli pasiskiepiję nuo koronaviruso.
Situacija Klaipėdos ligoninėje atspindi ir šalies susirgimų statistiką. Klaipėdoje pastaruoju metu fiksuojama daugiausia užsikrėtimų koronavirusu, žemėlapyje raudonai nusidažė ir šalia esančios savivaldybės – Palanga, Rietavas, Šilutės bei Kretingos rajonai.
Užsikrėtimų koronavirusu padaugėjo uostamiesčiui ruošiantis tradicinei Jūros šventei, kur planuojama daug koncertų, mugių, kitų renginių. Vykti į ją ar ne – diskutuojama visą savaitę.
Svečius į šventę kviesdamas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, jog joje nelaukiami nepaskiepyti gyventojai, tačiau tradicinė šventė turi vykti: „Nuleisti bures ir iškelti rankas – sprendimas, kurio, matyt, nepateisintų daugelis.“
Neskiepytiems gyventojams nevykti į Klaipėdą patarė ir epidemiologė Rolanda Lingienė: „Tie, kurie pasiskiepijo, ir taip prisidėjo prie pastangų apsaugoti save, artimuosius, draugus ar net nepažįstamus žmones, nusipelnė leisti sau pasimėgauti vasara.“
Vasarai perkopus į antrą pusę, o užsikrėtimų skaičiui vis didėjant, neramiai svarstoma apie artėjančius mokslo metus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo leisti vaikus į darželius, mokyti pradinukus ir abiturientus net esant labai sudėtingai pandemijos situacijai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės nuomone, naujais mokslo metais nuotolinis mokymas galėtų vykti tik tais atvejais, jei epidemiologinė situacija stipriai suprastėtų ar dėl COVID-19 ligos protrūkio klasėje mokiniams tektų izoliuotis.
Ministrė prašė savivaldybių administracijų bei švietimo įstaigų vadovų iš anksto būti pasiruošusiems suteikti galimybę mokiniams testuotis mokyklose. Testais mokyklas aprūpins Sveikatos apsaugos ministerija.
Nuo pirmadienio periodiškai tikrintis bus privaloma iki šiol nepaskiepytiems tolimųjų reisų bei viešojo transporto vairuotojams, renginių bei pramogų organizatoriams bei šioje srityje dirbantiems asmenims, viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos įstaigų darbuotojams.
Sveikatą periodiškai tikrintis privalės viešojo administravimo darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai bei darbuotojai, kurių veikla susijusi su neteisėtai į Lietuvą atvykstančiais migrantais.
Vilniaus savivaldybė įspėjo, jog išaugus norinčiųjų pasitikrinti skaičiui mobiliajame punkte gali pritrūkti darbuotojų. Tuomet tektų ieškoti mokamų vietų testui atlikti.
Nenorintiems mokėti už tyrimus Vilniaus savivaldybė siūlo nemokamai pasiskiepyti. Šiuo metu po Vilnių važinėja vadinamieji skiepobusai, kurių maršrutai skelbiami internete.
