– Kokių pokyčių galima tikėtis Lietuvoje? – paklausėme Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus dr. Renaldo Čiužo.
– Narkotikų reiškinys yra daugialypis, veikiantis mūsų visuomenes įvairiausiose srityse, pradedant sveikata, šeima ir socialiniais santykiais ir baigiant smurtu, korupcija ir pinigų plovimu. Šis reiškinys paplitęs visame pasaulyje ir šios problemos išspręsti savarankiškai nepajėgi nei viena atskira sritis, nei viena pati valstybė.
Europos Sąjungos Tarybos patvirtintoje strategijoje išlieka pagrindiniai visuomenės sveikatos, sąmoningumo, saugumo užtikrinimai tikslai, siekis pakelti gerovės lygį, mažinti žalą ir prieinamumą.
Tačiau pagal naująją strategiją kovojant su šiuo reiškiniu bus laikomasi įrodymais pagrįstų principų bei integruoto, subalansuoto ir daugiadisciplininio požiūrio į narkotikų vartojimo reiškinį. Taigi, žmogaus teisių užtikrinimas yra narkotikų politikos pagrindas. Šių principų laikomės ir savo nacionalinėje narkotikų politikoje.
Strategija yra visapusiškas dokumentas, kuriuo remiama ir papildoma nacionalinė politika, suteikiamas pagrindas koordinuotiems veiksmams.
ES Tarybos patvirtintais principais grindžiama Lietuvos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa, taip pat šiuo metu departamento rengiamas Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 metų projektas.
– Kokia iki šiol buvo strategija ir kodėl nuspręsta ją keisti?
– Strategijos tikslai pasirenkami, atsižvelgiant į su narkotikais susijusios padėties ir jų rinkos sudėtingumą. Atlikus 2013–2020 m. ES kovos su narkotikais nepriklausomą vertinimą, buvo konstatuota, kad narkotikų reiškinys bei jo keliamos problemos ir toliau turi būti sprendžiamos nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis.
Buvo pastebėta, kad šiandienos tarpusavio ryšiais sujungtame pasaulyje narkotikų reiškinys tampa vis globalesnis. Situacija tapo dar sudėtingesnė COVID-19 pandemijos akivaizdoje.
COVID-19 krizė padidino narkotikų vartotojų pažeidžiamumą sveikatos požiūriu ir dar kartą patvirtino būtinybę užtikrinti narkotikų paklausos mažinimo veiksmų tęstinumą. Šią politikos sritį sudaro įvairios viena kitą stiprinančios priemonės, įskaitant prevenciją, ankstyvą nustatymą ir intervenciją, konsultacijų teikimą, gydymą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir pasveikimo užtikrinimą.
Numatomi veiksmai apima tokius aspektus, kaip su narkotikais susijusių infekcinių ligų paplitimo ir naujų atvejų skaičių mažinimą, perdozavimo ir su narkotikais susijusių mirčių prevenciją ir alternatyvų prievartinėms sankcijoms numatymą.
Tačiau dabar dar labiau matomas poreikis pabrėžti siekį stiprinti ES kaip pasaulinės į žmones ir žmogaus teises orientuotos narkotikų politikos tarpininkės vaidmenį, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, regionais ir tarptautinėmis organizacijomis. Strategija būtų įgyvendinama įtraukiant pilietinę visuomenę, įskaitant nevyriausybines organizacijas, suteikiant pakankamai išteklių ES ir nacionaliniu lygmeniu šiems tikslams įgyvendinti.
– Kokius pasiūlymus, įžvalgas ar priemones pasiūlė įtraukti Lietuva?
– Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, prisidėjo prie Strategijos ir jos veiksmų plano rengimo, teikdama savo pasiūlymus dėl pateiktų projektų. Pvz., išskyrėme svarbų socialinių darbuotojų vaidmenį prevencijos srityje ir poreikį plėsti bei skatinti jiems skirtas švietimo kampanijas visos ES mastu.
Taip pat manome, kad negalima pamiršti narkotikus vartojančių asmenų artimųjų, tinkamai įvertinant jų padėtį ir specifinius poreikius.
Dar vienas mūsų pasiūlymas – prevencija darbo vietose. Darbdavių požiūris į gydomus asmenis – svarbus padedant jiems grįžti į darbo rinką ir vėl integruotis į visuomenę. Darbdaviai gali padėti ir paskatinti narkotikus vartojančius darbuotojus pradėti gydymą. Kaip? – mažinant stigmą ir keičiant požiūrį į narkotikų vartojimą, nes tai yra visuomenės sveikatos, o ne teisingumo problema.
Akcentavome, kad svarbu ne tik užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietose ir probacijos tarnybose, bet ir priežiūros tęstinumą asmenims išėjus į laisvę.
Džiaugiamės, kad į daugelį siūlymų buvo atsižvelgta.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiuo metu susiduria Lietuva, spręsdama narkotikų problemą? Galbūt trūksta kitų institucijų įsitraukimo ir priėmus naują planą, bus esminių pokyčių?
– Žymesnių pokyčių narkotikų situacijoje galime pasiekti veikiant kartu, koordinuodami veiksmus ir aktyviai bendradarbiaudami, skirdami daugiau išteklių problemoms spręsti, atlikdami visapusišką vertinimą, paremdami sprendimus mokslo ir faktiniais įrodymais. Todėl džiaugiamės, kad institucijos veikiančios tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu aktyviai bendradrabiauja.
Jau minėta, kad ES narkotikų politikos principais yra grindžiama Lietuvos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa.
Be to, šiuo metu Departamentas rengia Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 metų projektą, kuris užtikrins ES valstybių narių (taip pat ir Lietuvos) nusibrėžtą ir visapusiškai remiamą narkotikų politikos kryptį.
