Jei šiuo metų laiku ima stigti oro dieną, o gal net naktį, tai gali byloti apie alerginę bronchų astmą.
Bronchinė astma gali prasidėti nuo šienligės. Maždaug pusė žmonių, kuriuos kamuoja alerginė sloga, gali susirgti bronchine astma, tai reiškia, kad atsiranda varginantys dusulio priepuoliai. Įsisenėjus ligai dusulys gali kamuoti ne tik fizinio krūvio metu, bet ir naktį. Vadinasi, alerginė sloga gali sukelti rimtų komplikacijų.
Alergijos komplikuojasi
„Alergijos pasireiškia įvairiai: požymiai gali būti matomi ant odos, pavyzdžiui, pasireiškia edema, dilgėlinė, gali pasireikšti migrena – išraiškų yra įvairiausių. Tačiau jei žmogus alergiškas, nėra taip, kad jis būtinai susirgs bronchų astma. Jei bronchai nėra jautrūs, ši tikimybė yra maža. Bet jei alergija pasireiškia per kvėpavimo takus – alergine sloga, yra jautrūs žiedadulkėms, dulkių erkutėms, gyvūnų plaukams, tuomet didesnė tikimybė, kad bronchų astma, nesigydant, išsivystys“, – sako alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė.
Tokiais atvejais skaičiuojama, kad iš šios grupės pacientų 40-45 proc. nesigydydami gali susirgti lėtine bronchų astma.
Staiga užklupęs dusulys iš tiesų gali būti astmos požymis.
„Žinoma, esminis klausimas, kada ir kaip tas dusulys pasireiškia. Jei žmogus ir be alerginės slogos ima staiga ir pradeda dusti, švokšti, tai, tikėtina, bronchų astma. Ji pasireiškia švokštimu, krūtinės veržimu, kosuliu. Bronchai priepuolio metu susiaurėja, žmogus dūsta, alergenas dingsta iš akiračio – bronchai atsistato į pirminį būvį ir žmogus tuomet jaučiasi kuo puikiausiai“, – paaiškino medikė.
Bronchų astma gali pasireikšti bet kada: tiek vaikystėje, tiek suaugusiam žmogui.
„Ankstyvoji bronchų astma pasireiškia intensyviai, vaikas dūsta. Vėlyvo amžiaus uždegiminės astmos dažnesnės vyrams, žmonėms su antsvoriu. Jai taip pat būdingas dusulys, švokštimas“, – paaiškino alergologė.
Jei žmogus dažnai skundžiasi sloga, jau yra įtarimų dėl alergijų ir astmos rizikos.
„Pirma žmogus sloguoja sloguoja, diagnozuojame alerginę slogą. Po to prasideda dusulys. Šiuo atveju gydytojui paprasčiau numatyti ligos eigą ir galimas komplikacijas. Ypač jei astmos atvejų yra fiksuota giminėje, šeimoje. Tokiais atvejais iš tiesų tikėtina, kad alerginė sloga paprastuoju būdu nesibaigs ir komplikuosis dusuliu, astma.
Kai žmogui kartojasi neaiški sloga, niežti akys, reikėtų eiti ir išsitirti. Alergologo konsultacijai užsiregistruoti tikrai nėra sudėtinga. Tuomet bus tikrai aišku, ar tai alergija, ar tiesiog polinkis į virusus“, – sako N.Vaičiulionienė.
Šienligė ne visada atpažįstama
Jei kalbėsime apie šienlige – pirmais metais, pasak medikės, dažniausiai pacientai nesupranta, kas tai.
„Neretai požymiai priskiriami kokiam nors virusui. Tačiau reikia stebėti. Jei kitąmet tuo pačiu metu pasireiškia tie patys simptomai: slogavimas, nosies užburkimas, čiaudulys, sunku prakvėpuoti, jau reikia įtarti šienligę.
Šienligė Lietuvoje yra suskirstyta į tris etapus: pavasarinę, kai žydi medžiai, vasarinę, kai žydi žolynai, na, o rugpjūtį dažniausia šienligės priežastis – piktžolės. Vienas iš pikčiausių alergenų lietuviams – pelynas“, – teigė klinikinė imunologė.
Su šienlige susitvarkyti palyginti paprasta, tereikia diagnozės, sako gydytoja alergologė.
Tačiau jei jus sloga kamuoja nuolat, ypač ryte, tik atsikėlus iš lovos, o dienos eigoje situacija pagerėja, N.Vaičiulionienė sako, kad tokiu atveju tikėtina vadinamoji buitinė alerginė sloga.
„Ją sukelia dulkių erkutės. Tokia sloga gali kamuoti ištisus metus. Ypač jei aplinkoje yra senos patalynės, senų baldų, kilimų. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kada pasikartoja simptomai.
Su astma atsisveikina ne visi
Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi pasikartojantys bronchų reaktyvumo požymiai. Priepuoliai kartais gali praeiti savaime. Gydymui skiriami vaistai, kurie būklę pagerina.
Mažiems vaikams diagnozavus astmą, tikimybė, kad ji praeis, bus išaugta tikrai yra.
„Mažiems vaikams astmą sukelti gali nebūtinai alergija. Daugiau būdinga virusinės kilmės astma. Virusai tiesiog gali iššaukti tokius pat bronchų spazmus, kaip ir alergenai. Tokią bronchų astmą vaikai dažnai išauga, ji ilgainiui išnyksta“, – aiškino imunologė.
O štai išryškėjus alergijai dulkių erkutėms, žiedadulkėms ar panašiai – atsisveikinti su bronchų astma tikimybė maža. Ši liga lydės visą gyvenimą.
„Turint įgimtą jautrumą alergenams, jis gali išryškėti ne tik vaikystėje, bet ir paauglystėje ar net visai subrendus, vidutiniame amžiuje. Išsivysčiusia alerginė bronchų astma yra neatsikratoma, žmogui patekus į nepalankią aplinką, gali grįžti priepuoliai. Tačiau yra aibė patarimų, ko vengti, kaip saugotis, yra vaistų, tad gyventi galima visavertį gyvenimą. Tik reikia atminti, kad tokiu atveju toks žmogus niekada nėra 100 proc. saugus. Nes susirgus peršalimo ligomis, astma gali atsinaujinti dėl įgimto bronchų jautrumo“, – perspėjo N.Vaičiulionienė.
