Pirmą kartą Kauno klinikose Vida apsilankė prieš metus. „Vieną dieną pastebėjau, kad pagelto akys, patamsėjo šlapimas ir atsirado keistas odos niežulys. Iš pradžių neatkreipiau dėmesio į šiuos simptomus, bet kuo toliau, tuo labiau jie mane vargino, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gydytojus“, – sakė moteris.
Atlikus pacientės sveikatos būklės tyrimus, jai diagnozuota reta kepenų liga – pirminis bilijinis cholagitas ir jo sukelta kepenų cirozė. Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovės doc. Irenos Valantienės, daugiau nei 50 proc. pacientų ankstyvosiose pirminio bilijinio cholagito stadijose nejaučia jokių simptomų, o kartais simptomai gali atsirasti tik po 5 ar net 10 metų.
„Laiku nepradėjus gydyti šios klastingos ir retos ligos, vystosi kepenų cirozė, – apie ligą kalba skyriaus vadovė. – Kadangi pacientei liga diagnozuota jau esant toli pažengusiai kepenų cirozei, nuspręsta jai atlikti kepenų transplantaciją.“
Nors donorinių kepenų Vidai reikėjo laukti tik tris mėnesius. Šiuo laikotarpiu ji jautėsi itin prastai. „Visada buvau greita ir stipri, tačiau liga atėmė iš manęs jėgas, atsirado kankinantys raumenų spazmai, nebegalėjau net pakelti ant žemės nukritusių raktų, – prisimena ji. – Be galo apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad atsirado tinkamos kepenys, o kadangi transplantacija atlikta per mano gimtadienį, tai man buvo pati didžiausia dovana.“
Doc. I. Valantienė pastebi, kad transplantacija vyko sklandžiai, o pacientės savijauta sparčiai gerėjo, tačiau atvykusi pakartotiniams tyrimams, ji skundėsi padidėjusia pilvo apimtimi.
„Tyrimų rezultatai parodė, kad jai pilve kaupiasi skysčiai, todėl pacientei atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Po jo pastebėta, kad kepenų vartų venoje susidarė krešulys, neleidžiantis tekėti kraujui į kepenis“, – aiškina docentė.
„Pagrindinė kepenų funkcija – valyti kraują, patenkantį iš žarnyno, ir išvalytą kraują sugrąžinti į bendrą organizmo kraujotaką, – antrina Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranculis. – Kraujas iš žarnyno ir blužnies per pasaito ir blužnies venas patenka į vartų veną, o iš jos – į kepenis, abi jos sudaro vientisą darinį, tačiau pacientės kraujagyslėse susidaręs krešulys atskyrė vieną veną nuo kitos ir neleido kraujui tinkamai cirkuliuoti.“
Paaiškėjus, kad Vidos kepenų venose susidarė krešulys, nuspręsta atlikti mechaninę trombektomiją, kuri iki šiol nebuvo atlikta pacientams po organų transplantacijos. „Pacientei perkutaniškai (per mažą odos pjūvį) išpunktavus vartų veną, paaiškėjo, kad problema daug sudėtingesnė – tarp vartų ir pasaito venos buvo susiformavęs pilnos jungties, kietas, fibrozinis užsikišimas.
Kadangi šio sukietėjusio krešulio niekaip nepavyko pašalinti jokiomis turimomis priemonėmis, panaudota unikali metodika: punktuojant pasaito veną iš vartų venos, jos sujungtos specialiu stentu. Tokiu būdu atstatyta pažeista kepenų kraujotaka ir pašalinti susidarę krešuliai kraujagyslėse“, – apie procedūros unikalumą pasakoja dr. A. Pranculis.
Tris valandas trukusi procedūra pavyko sklandžiai, o pacientė šiuo metu jaučiasi gerai. „Moters kepenų funkcija nenukentėjo, o susikaupęs skystis, kuris yra vienas pagrindinių simptomų esant kepenų vartų venos trombozei po transplantacijos, išnyko“, – teigė gydytojas radiologas.
Vida džiaugiasi, kad profesionalus Kauno klinikų gydytojų darbas padėjo atgauti jėgas. „Jau iš karto po atliktos transplantacijos jaučiausi gerai, o po šios procedūros jaučiuosi tik dar geriau, – šypsosi ji. – Dėkoju Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojui chirurgui Albertui Daukšai, abdominalinės chirurgijos gydytojui prof. Žilvinui Dambrauskui, dr. A. Pranculiui, doc. I. Valantienei, slaugytojoms ir visai mane gydžiusiai gydytojų komandai.“
Doc. I. Valantienė priduria, kad kepenų transplantacijos – vienos sudėtingiausių procedūrų, reikalaujančio ypatingo gydytojų budrumo ir įžvalgų, stebint pacientų būklę. „Kiekviena sėkminga paciento istorija leidžia mums visiems džiaugtis profesionalaus gydytojų ir slaugytojų darbo rezultatais ir diegti naujoves transplantologijos srityje“, – tikina docentė.
Kauno klinikose kepenų transplantacijos atliekamos jau daugiau nei 20 metų ir išlieka viena iš prioritetinių ligoninės veiklos sričių. Per kelis dešimtmečius transplantologijos sritis vystėsi ir tobulėjo, joje diegiami moderniausi diagnostikos ir gydymo metodai.
