Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius mano, kad itin griežtų ribojimų turėtų būti vengiama. Taip elgtis gali paskatinti ir užsienio valstybių pavyzdys. Tačiau nuo COVID-19 pasiskiepijo palyginti nedidelė garbaus amžiaus senjorų dalis. Todėl sunku tikėtis, kad nauja viruso banga nereikš ir išaugusio hospitalizacijų skaičiaus, ligoninių užsidarymo ir naujų mirčių.
Savo ruožtu, gydytojas infektologas, prof. Alvydas Laiškonis teigė, kad matant dabartinius socialinio gyvenimo atlaisvinimus – prabudusį naktinį gyvenimą, būrius sporto aistruolių arenose ir baruose, melomanus koncertuose – sergamumo augimas yra visiškai natūralus. Jo įsitikinimu, epidemiologinė situacija šiuo metu yra „labai trapi“.
Abu pašnekovai sutiko, kad Lietuva dar pilnai neišnaudojo vakcinų rezervo kovoje su pandemija. Todėl paragino neatidėlioti skiepo rudeniui ir apsisaugoti jau dabar.
Lemtinga savaitė
V.Zemlys-Balevičius mano, kad ši savaitė gali duoti atsakymą į klausimą, ar Lietuvoje jau prasidėjo ketvirtoji koronaviruso banga. Anot jo, vienos savaitės duomenys gali rodyti ir tik „vasarinį bangavimą“, kuris stebėtas buvo ir pernai. Tačiau atvejų skaičiaus kopimas į viršų dvi savaites paeiliui jau galėtų signalizuoti apie naujas tendencijas.
Pastarojo varianto tikimybę stiprina ir užkrečiamesnės koronaviruso atmainos plitimas šalyje. „Jeigu nebūtų Delta varianto, labiau tikėtina, kad tai eilinis pabangavimas. Todėl abejonėms išsklaidyti dabar reikia papildomos informacijos. Operatyvūs duomenys apie tai, kiek Lietuvoje užsikrėtimų Delta atmaina dar nepaskelbti. Praėjusios savaitės einamosios informacijos neturime.
Ženklai yra tokie, kad galime užduoti klausimą, ar čia naujos bangos pradžia, o atsakymą sužinosime po savaitės“, – patikino V.Zemlys-Balevičius.
Absoliutūs atvejų skaičiai Lietuvoje vis dar nedideli, bet specialistas siūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip jie kinta. Tokio ženklaus atvejų augimo Lietuvoje nebūta nuo antrosios COVID-19 bangos įkarščio. „Dabar turime 40 proc. atvejų augimą. Žiūrint visų metų laikotarpyje toks pats augimas buvo sausio mėnesį“, – sergamumo statistiką palygino duomenų analitikas.
Tiesa, jis pridūrė, kad skaičiai maži, tad su išvadomis skubėti dar tikrai anksti. „Duomenys neprieštarauja nei hipotezei, kad susirgimų skaičius ženkliai kils, nei tam, kad turime tik laikiną pabangavimą. Kartais tiesiog reikia palaukti“, – paaiškino V.Zemlys-Balevičius.
Kokia bus ketvirtoji banga?
Duomenų analitikas neabejojo, kad naujos pandemijos bangos ir Delta atmainos pasekmės Lietuvoje bus liūdnesnės, nei tai, ką šiuo metu stebime Jungtinėje Karalystėje. Mūsų šalyje pasiskiepijo mažiau žmonių, ypač atsiliekame vyresnio amžiaus asmenų grupėje.
„Kaip bebūtų, turime apie 50 proc. žmonių paskiepiję, tad manyčiau, kad pasekmės nebus tokios prastos kaip trečios viruso bangos pavasarį. Galų gale, tikiuos, kad dabartinė padėtis žmonėms taps papildoma paskata neatidėlioti skiepų rudeniui, į vakcinacijos centrą nuvykti dabar“, – svarstė V.Zemlys-Balevičius.
Jis priminė, kad norint tinkamai pasiruošti šaltajam metų sezonui, geriausia skiepytis jau šiandien, nes pilnas imunitetas susidaro praėjus tik 4-5 savaitėms po pirmojo skiepo. Tie, kurie nemano, kad infekcija gali stipriai sutrikdyti jų pačių sveikatą, turėtų susimąstyti apie tai, kokių pasekmių viruso išplitimas turėtų visai visuomenei.
„Pats blogiausias atvejis, jeigu dėl augančio sergamumo ligoninės prisipildytų, reikėtų skelbti naujas priemones“, – nuogąstavo duomenų analitikas.
Jis pastebėjo, kad dalis Vakarų valstybių, panašu, jau apsisprendė, kad imtis rimtų ekonominio ir visuomeninio gyvenimo suvaržymo priemonių jau nebūtina, kai yra visiems prieinamos vakcinos. V. Zemlys-Balevičius tikino manąs, kad Lietuva daugėjant naujų susirgimų gali užimti panašią poziciją.
„Manau, kad panašaus tipo variantas bus ir Lietuvoje. Problema tik ta, kad šalyse, kurios taip šneka yra didesni paskiepijimo skaičiai. Tuomet jei pas mus bus daromi tie patys veiksmai, jų kaina bus didesnė“, – perspėjo duomenų analitikas.
Profesorius: situacija „labai trapi“
Tuo metu gydytojas infektologas, prof. Alvydas Laiškonis teigė, kad epidemiologinės situacijos pokyčių prognozės – nedėkingas reikalas. „Negalime pateikti užtikrintų duomenų, kas ateityje darysis su sergamumu“, – tvirtino profesorius.
Jis pridūrė, kad epidemiologinė situacija net ir dabar yra „labai trapi“, tad ir ilgesnio laikotarpio prognozės pateikti jis nesiryžo.
Sergamumo rodikliai didele dalimi priklauso ir nuo žmonių elgsenos. Infektologas atkreipė dėmesį į tai, kad infekcijos kontrolės įrankių po karantino panaikinimo liko mažiau. Sergamumo augimą, A.Laiškonio įsitikinimu, skatina ir vasaros renginių bei būrius sirgalių pritraukiančių sporto varžybų gausa.
„Kiek šiuo metu vyksta sportinių renginių, švenčių. Nėra jokios kontrolės. Žmonės renkasi žiūrėti futbolo, tūkstančiai palaikė Lietuvos krepšinio rinktinę. O atstumai nėra išlaikomi, į kaukių nešiojimą žmonės irgi pro pirštus žiūri. Nereikia stebėtis, kad turime tokią situaciją“, – apgailestavo profesorius.
A.Laiškonis pridūrė, kad žmonės turėtų pasitikėti vakcinomis nuo COVID-19. Būtent jos gali apsaugoti nuo užsikrėtimų ir naujos viruso bangos.
