„Vakcinų prieinamumas yra labai svarbu, bet ne ką mažiau svarbus skiepijimo procesas ir komunikavimo kampanija prikviečiant žmones ir įtikinant juos, kad reikia pasiskiepyti. Antroji tikslo dalis šiuo metu yra kritinė.
Turime dar mėnesį, kad galėtumė įgyvendinti šį iššūkį, perlaužti vakcinavimo tempus, bet tam reikia papildomų priemonių“, – spaudos konferencijos metu pirmadienį kalbėjo S.Krėpšta.
Pasak jo, reikėtų gerinti skiepijimo vietų prieinamumą. Viltys dedamos į mobiliąsias skiepijimo komandas.
Karantinas baigsis?
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemano, kad Lietuvoje nustatyti Delta atmainos atvejai gali pakeisti karantino pabaigos planus. Anot ministro, birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo, toliau išliktų tik ekstremalios situacijos padėtis.
„Šiam momentui panašu, kad situaciją valdome tomis priemonėmis, kurias turime“, – sakė A.Dulkys.
„Kol kas tebemanome, kad birželis galėtų būti paskutinis karantino mėnuo. Vėliau sektų tik ekstremali situacija“, – pridūrė jis.
Pandemijos pamokos
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugas Stankūnas teigimu, Lietuva iš pandemijos turėjo išmokti, kokia svarbi lyderystė, atvira komunikacija, įrodymais grindžiami sprendimai ir sveikatos sektoriaus pasiruošimas krizei.
Negana to, specialistai pastebėjo, kad Lietuvoje buvo pamiršta galima infekcinių ligų grėsmė. Todėl COVID-19 pandemija užklupo netikėtai. „Man atrodo, kad per daug nuvertinome infekcines ligas. Jos nebuvo matomos kaip reali grėsmė, kuri gali sukelti tokio masto pandemiją. Tai lėmė, kad grėsmę sutikome tokiomis sąlygomis.
Turėjome tiek techniškai, tiek morališkai pasenusią infrastrukūrą. Buvome praradę įgūdžius, kaip elgtis pandemijų metu“, – Prezidentūroje pirmadienį surengtame sveikatos forume sakė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Kokios lyderystės reikia?
Profesorius pastebėjo, kad COVID-19 pandemija sustiprino visuomenės supratimą, kad Lietuva yra globalaus pasaulio dalis. Tačiau plačios galimybės keliauti ir mokytis lemia ir tam tikras rizikas. Epidemija parodė, kad problemos bendros.
„Tai ir mūsų problemos, kurios, kaip parodė koronaviruso patirtis, gali tapti labai skaudžiomis. Todėl kova su COVID-19 nebus galutinai laimėta Lietuvoje, kol ji nebus suvaldyta ir kitose pasaulio šalyse“, – sakė M.Stankūnas.
Jo teigimu, koronaviruso pandemija išryškino lyderystės svarbą. Mokslinėje literatūroje svarstoma, kokios būtent lyderystės reikia. Abejojama, ar charizmatinė lyderystė būtų geriausia.
„Priešingai – charizmatiškas lyderis gali įtikinti priimti sprendimus, kurie ne visuomet bus patys geriausi. Pabrėžiama, kad kovoje su pandemija svarbiausias yra greitas reagavimas, geras koordinavimas, įrodymais grindžiami sprendimai ir šių sprendimų iškomunikavimas, bendradarbiavimo dvasia“, – vardijo profesorius.
Anot jo, geriausi sprendimai priimami, remiantis mokslininkų, praktinę ir visuomenės narių patirtį.
M.Stankūnas pastebėjo, kad COVID-19 krizės akivaizdoje nebuvo aiškaus ir platų visuomenės palaikymą turinčio lyderio, tokio, kaip Naujojoje Zelandijoje.
„Šis trūkumas buvo kompensuojamas įvairiais lyderystės epizodais, kurie leido pamatyti mūsų šalies potencialą“, – teigė profesorius.
Priekaištai neveikia
Itin svarbus ir komunikacijos klausimas. M.Stankūno teigimu, atvira komunikacija su visuomene turėtų būti grindžiama trumpomis ir aiškiomis žinutėmis, kurias pirmiausia ištransliuotų mokslininkai ir sveikatos specialistai, bet ne politikai.
„Taip pat komunikuojant su visuomene yra svarbu pabrėžti gerus elgesio pavyzdžius, o ne blogus“, – siūlė profesorius ir pridūrė, kad praėjusių metų rudenį sveikatos ekspertų taryba parengė rekomendacijas komunikacijai, kurios aktualios išlieka ir dabar.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis antrino, kad visuomenės informavimo tonas neturėtų būti priekaištaujantis. Net jei jie ir pagrįsti, priekaištavimas tik sudirgina visuomenę, sukelia atmetimo ir nepasitikėjimo efektą.
„Kai žmogui pradeda priekaištauti, jis tiesiog erzinasi. Informavimo tonas turėtų eiti ne per priekaišta, bet kantrų ir detalų informacijos pateikimą, – sakė P.Skruibis.
Viešumo svarba
M.Stankūnas pabrėžė, kad pandemijos suvaldyme priimant sprendimus prioritetas turėtų būti teikiamas moksliniams faktams ir patirčiai. Daugelis sėkmingai su COVID-19 kovojusių šalių buvo įsteigusios laikinuosius patariamuosius ekspertų komitetus.
Panašią tarybą prezidentas Lietuvoje įkūrė praėjusių metų spalį.
Profesoriaus įsitikinimu, į pandemijos valdymą tai įnešė daugiau viešumo.
„Visa medžiaga, kuri buvo demonstruojama prezidentui, netrukus būdavo paviešinta, o spaudos konferencijose po posėdžių ekspertai ir patarėjai tą medžiagą ir priimtus sprendimus pakomentuodavo“, – priminė M.Stankūnas.
Jo teigimu, pandemija parodė ir duomenų svarbą. Jų dėka gana tiksliai buvo galima prognozuoti pandemijos eigą trumpalaikėje perspektyvoje.
