Jis priminė, kad iki tol „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 skiepyti asmenys nuo 16 m., tačiau papildomi tyrimai parodė, kad skiepas taip pat saugus ir veiksmingas jauniesniems asmenims.
„Tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje jau atlikti tyrimai, patvirtinantys, kad RNR vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga paaugliams nuo 12 metų. Tai tik atskiri tyrimo etapai“, – „Žinių radijos“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V.Usonis.
Pasak jo, nustatyta amžiaus kartelė skiepijimui gali žemėti. Jau dabar inicijuoti klinikiniai tyrimai skiepijant vaikus nuo 6 mėnesių amžiaus. Todėl tikėtina, kad vakcina nuo COVID-19, kaip ir kiti jau esami skiepai, bus registruota visoms amžiaus grupėms.
Skiepo nauda nusveria riziką
Plačiai žinoma, kad vaikai koronavirusine infekcija serga lengviau nei suaugusieji, sunki ligos forma jiems pasireiškia rečiau. Tačiau V.Usonio įsitikinimu, skiepo keliama rizika net vaikų atvejų yra gerokai mažesnė nei ligos.
Profesoriaus teigimu, kovos su senesnėmis infekcijomis patirtis parodė, kad natūralaus persirgimo taktika nepasiteisina. „Anksčiau raudoniukės vakarėlius žmonės organizuodavo tam, kad susitiktų vaikai ir natūraliai persirgtų.
Taip pat kalbėta apie vėjaraupius, kad tai nelabai sunki liga, tegul mano vaikas natūraliai perserga.
Kaip vaikų gydytojas, aš visada sakau, jeigu mes galime vaiką apsaugoti nuo ligos, tai kodėl mes turime leisti jam sirgti?“, – retoriškai klausė V.Usonis.
Perėjimą prie vaikų skiepijimo galima pavadinti savotiška etapinės vakcinacijos tąsa. Profesoriaus ipriminė, kad kai vakcinų turėta itin mažai, pirmiausia skiepytos didžiausios rizikos grupės – sveikatos senjorai ir medicinos darbuotojai.
Į suaugusiuosius klinikiai tyrimai ir orientuoti pirmiau, nes ligos pavojus jiems didesnis.
Galiausiai buvo prieita prie vaikų, kuriems koronaviruso keliama grėsmė yra mažiausia, tačiau infekcijos ir jos komplikacijų keliama rizika, jei ne gyvybei, tai vaiko raidai ir ilgalaikei savijautai, taip pat egzistuoja.
Į skiepą vaikai reaguoja geriau
Be šio fakto V.Usonis vardija dar keletą priežasčių, kodėl derėtų skiepyti vaikus. Būtina pasirūpinti, kad vaikai į mokyklas grįžtų, kiek įmanoma saugesni. Nepilnamečių skiepijimas svarbus ir galvojant apie visuomenės imuniteto sukūrimą, terpės virusui plisti apribojimą.
Profesorius sutiko, kad vaikų imuninė sistema yra stipri, tačiau pati savaime tikrai nėra atspari koronavirusinei infekcijai, o vakcinos itin efektyvios.
„Į vakcinų įskiepijimą vaikai reaguoja geriau nei suaugusieji. Beveik 100 proc. apsauga yra paskiepijus vaikus“, – sakė V.Usonis.
Vakcinos naudos ir rizikos santykis, profesoriaus teigimu, neabejotinai yra skiepijimo naudai. Tyrimai rodo, kad nepageidaujamos reakcijos ir šalutiniai reiškiniai vaikams yra retesni nei suaugusiesiems.
„Nepageidaujami povakcininiai reiškiniai žinomi ir skiepijant vaikus. Atlikti tyrimai rodo, kad vaikai vakciną prieš COVID-19 toleruoja geriau nei suaugusieji“, – paaiškino V.Usonis.
Kaip ir suaugusiųjų atvejų, vaikams galioja bendros kontraindikacijos, kai skiepytis nerekomenduotina. Tai atvejai, kai vakcinos sudedamosios dalys gali alergizuoti, arba sergama imuninėmis ligomis.
„Sukaupta patirtis patvirtina, kad COVID-19 vakcinos skiepijant vaikus „elgiasi“ taip pat, kaip ir tol žinomi skiepai“, – pabrėžė profesorius.
Gydytoja: vaikai buvo pamiršti
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė sakė, kad pandemijos akivaizdoje susiformavo nepagrįsta nuomonė, jog koronavirusinė infekcija vaikams nėra pavojinga, jie net liko savotiškai užmiršti.
„Vaikai serga COVID-19 infekcija. Tik jie serga rečiau ir kitaip, bet vis tiek serga. Todėl apsaugoti savo vaikus mes privalome. Mes, pediatrai, šaukiame, kad vaikai ir paaugliai šios pandemijos metu buvo visiškai pamiršti. Suaugę galėjo eiti į darbus, o aš pati turiu du paauglius ir jie visus metus buvo uždaryti. Tikrai skiepysiu juos, nes man svarbi mano vaikų sveikata“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu pasakojo vaikų ligų gydytoja.
Gydytoja pasakojo, kad jei teko gydyti ne vieną vaiką, kuris po persirgtos COVID-19 ligos jautė ilgalaikius padarinius, ilgai kosėjo. Infekcija taip pat sutrikdo vaikų imunitetą.
„Yra minimas multisisteminis uždegiminis sindromas vaikams po koronavirusinės infekcijos, aprašyta daug klinikinių atvejų, kai be skubios pagalbos, reanimacijos neapsieinama.
Stebimas ir emocinis, psichologinis sutrikimas po persirgtos infekcijos. Sunku susikaupti, sutrinka galimybės mokytis. Tikrai yra per daug klinkinių ligos išraiškų ir komplikacijų po jos, kad būtų galima leisti vaikams sirgti“, – perspėjo I.Plėštytė-Būtienė.
