Užregistravus vaiką vakcinacijai, bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turi kartu atvykti į vakcinacijos centrą. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis.
Jeigu vaiko nuomonė dėl vakcinacijos nesutampa su tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų nuomone, jis gali kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis dokumentuotų, jog asmuo gali teisingai įvertinti savo sveikatos būklę. Gavęs tokį dokumentą, vaikas gali savarankiškai registruotis skiepui ir pats atvykti į vakcinacijos centrą.
Pasak J.Grebenkovienės, tikimasi, kad vakcina nuo COVID-19 pasiskiepys arti 70 proc. paauglių.
Asmenys nuo 12 metų amžiaus gali būti skiepijami tik viena vakcina nuo COVID-19 – „Comirnaty“, kurią gamina farmacijos kompanijos „BioNTech“ ir „Pfizer“. Ši vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų daroma 21 dienos pertrauka.
Kitos trys Lietuvoje naudojamos vakcinos – „Moderna“, „Vaxzevria“ ir „Janssen“ – yra registruotos vyresnių nei 18 metų žmonių skiepijimui.
Vaikus nuo dvylikos metų jau skiepija Italija, Vokietija ir kitos valstybės.
Gydytoja: vaikai buvo pamiršti
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė sakė, kad pandemijos akivaizdoje susiformavo nepagrįsta nuomonė, jog koronavirusinė infekcija vaikams nėra pavojinga, jie net liko savotiškai užmiršti.
„Vaikai serga COVID-19 infekcija. Tik jie serga rečiau ir kitaip, bet vis tiek serga. Todėl apsaugoti savo vaikus mes privalome. Mes, pediatrai, šaukiame, kad vaikai ir paaugliai šios pandemijos metu buvo visiškai pamiršti. Suaugę galėjo eiti į darbus, o aš pati turiu du paauglius ir jie visus metus buvo uždaryti. Tikrai skiepysiu juos, nes man svarbi mano vaikų sveikata“, – dėstė vaikų ligų gydytoja.
Gydytoja pasakojo, kad jei teko gydyti ne vieną vaiką, kuris po persirgtos COVID-19 ligos jautė ilgalaikius padarinius, ilgai kosėjo. Infekcija taip pat sutrikdo vaikų imunitetą.
„Yra minimas multisisteminis uždegiminis sindromas vaikams po koronavirusinės infekcijos, aprašyta daug klinikinių atvejų, kai be skubios pagalbos, reanimacijos neapsieinama.
Stebimas ir emocinis, psichologinis sutrikimas po persirgtos infekcijos. Sunku susikaupti, sutrinka galimybės mokytis. Tikrai yra per daug klinkinių ligos išraiškų ir komplikacijų po jos, kad būtų galima leisti vaikams sirgti“, – perspėjo I.Plėštytė-Būtienė
Anot jos, paauglių vakcinacija leistų grįšti jiems į mokyklas, be vaikų skiepijimo sunku būtų įgyti visuomenės imunitetą, viruso plitimas tarp jų keltų grėsmę dėl naujų COVID-19 atmainų atsiradimo.
I.Plėštytė-Būtienė užtikrino, kad vakcina yra efektinga ir saugi paaugliams.
Gydytojos teigimu, nurodyti ir pastebėti vakcinos šalutiniai poveikiai vaikams yra tokie patys, kaip ir suaugusiems.
„Dažniausiai tai buvo rankos skausmas suleidimo vietoje, raumenų skausmas, karščiavimas ir bendras silpnumas. Nelabai kuo skiriasi nuo suaugusiems pastebėtų nepageidaujamų reakcijų“, – I.Plėštytė-Būtienė.
Gydytoja pripažino girdėjusi įvairiausių mitų dėl vaikų vakcinacijos. Anot jos, sklindančios kalbos, kad mergaitėms suleidžiamas skiepas gali neigiamai atsiliepti jų vaisingumui ateityje yra iš piršto laužtos.
„Vakcina vaikams patvirtinta visai neseniai ir kalbėti apie galimą nevaisingumą, kai tie 12 metų vaikai dar tikrai negyvena lytinio gyvenimo ir neplanuoja šeimos, būtų tikrai juokinga“, – paaiškino – I.Plėštytė-Būtienė.
Kaip internetu užregistruoti vaiką skiepui galite sužinoti čia.
