Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė mano, kad darbui su migrantais turi būti skiriamas didelis dėmesys, dėl kylančios viruso atmainų rizikos.
„Sunku pasakyti, jeigu migrantų srautas didės, tai ir ta rizika, žinoma, augs. Tai vis dėl to žmonės iš tų šalių, kur plinta „Delta“ atmaina. Epidemiologiniu požiūriu tai dėmesio verta vieta ir labai svarbu, kad dėmėsys nenuslūgtų, būtų taikomos visos galimos priemonės. Tame tarpe ir vakcina“, – portalui lrytas.lt sakė D.Razmuvienė.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad pirma vakcinos dozė nuo šios atmainos saugo daug mažiau nei nuo kitų viruso tipų. „Vienos vakcinos dozės esant šitai „Delta“ atmainai nepakanka“, – konstatavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga.
Jungtinė Karalystė jau pajuto „Delta“ atmainos efektą. Išaugo susirgimų skaičius ir prabilta apie naują pandemijos bangą. Kilo abejonių, ar premjeras Borisas Johnsonas atšauks karantiną birželio 21 d., kaip žadėjęs. Panašus likimas laukia ir Lietuvos?
Apsaugos priemonės nesikeičia
Sekoskaitos tyrimų metu „Delta“ Lietuvoje aptikta dar nebuvo, tačiau ją jau nustatė mūsų kaimynai latviai. Užkrečiamųjų ligų ekspertas Saulius Čaplinskas neatmeta galimybės, kad šio tipo užkratas jau pasiekė mūsų šalį. Jis išskyrė du svarbius viruso kontrolės aspektus.
Pirma, reikia užkirsti kelią viruso įvežimui į Lietuvą. Antra, būtina užkirsti kelią vietiniam viruso plitimui. S.Čaplinskas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo atmainos pavojingumo taikomos tos pačios – testavimo, gydymo, vakcinacijos – priemonės.
„Kontrolės priemonės aiškios. Jos nepriklauso nuo to, kokią viruso atmainą turime, kokiu greičiu ji plinta. Infekcijos plitimo keliai bet kokiu atveju yra tie patys.
Skirtumas tik tas, kad agresyvesnesnės atmainos virulentiškumas didesnis, infekcijos dozė yra mažesnė. Tai reiškia, kad užsikrėtęs žmogus greičiau ir daugiau išskiria tų virusų, o sveikam žmogui užtenka mažesnį kiekį įkvėpti tam, kad išsivystytų liga“, – lrytas.lt paaiškino profesorius.
Jis patikino, kad dvi vakcinos dozės pakankamai efektyviai apsaugo net ir nuo žinomų, susirūpinimą keliančių, viruso atmainų.
Aplaidumą pastebėti nesunku
S.Čaplinskas pabrėžė, kad infekcinei ligai išplisti pakanka saujelės nesisaugančiųjų, todėl būtina, kad sąmoningais išliktų ir atsargumo priemonių laikytųsi kuo daugiau bendrapiliečių.
„Nueikite į bet kokį prekybos centrą ir pasidairykite. Pamatysite, kiek daug žmonių neteisingai dėvi kaukes. Jeigu nosies du trečdaliai neuždengti medicinine kauke, tai čia tas pats, kas ir be kaukės būti“, – viruso kontrolę apsunkinančio elgesio pavyzdį pateikė profesorius.
Jis priminė, kad budrumo nederėtų prarasti ir tiems, kurie jau pasiskiepijo. Primintina, kad pilnavertis imunitetas susiformuoja tik praėjus dviems savaitėms po antrosios vakcinos dozės, o maždaug 2 proc. žmonių jis sunkiai formuojasi net ir tada.
Be to žmonės privalo omenyje turėti ir „Delta“ atmainos užkrečiamumą.
„Toks pilietis gali apsigauti, pagalvoti, kad pasiskiepijęs nebeturi saugotis, bet žmogui imunitetas galėjo ir nesusiformuoti. Nereikia pamiršti, kad ir „Delta“ atmaina gali „pramušti“ jau susiformavusį imunitetą, kurio užtektų nuo Uhano viruso atmainos, bet nuo šitos jau nebeužtenka“, – perspėjo S.Čaplinskas.
Skiepo gailėti nėra ko
Profesoriaus nuomone, su nelegaliais migrantais iš Baltarusijos kontaktuoti turėtų tik pasiskiepiję valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Jis siūlytų, kad tokie darbuotojai atliktų papildomą tyrimą ir įsitikintų, kad turi pilnavertį imunitetą. Vakcinos nereikėtų gailėti ir patiems migrantams.
„Migrantams privalo būti taikomos įprastos priemonės: karantinas ir testavimas. Būtų gerai ir jūs visus pasiskiepyti. Žinoma, per prievarta to padaryti negalima. Nenorinčius reikėtų bandyti įtikinti, bet tai sudėtinga – kita kultūra ir kalba.
Klaidingai galvoja tie, kurie mano, kad šitie žmonės ne Lietuvos piliečiai, nėra mokėję mokesčių ir dėl to nereikėtų jų skiepyti. Dabar esame dėkingoje, net gi privilegijuotoje situacijoje, nes turime pakankamai vakcinų. Todėl būtų logiška skiepus siūlyti visiems potencialiems viruso nešiotojams mūsų šalyje, įskaitant ir migrantus“, – sakė S.Čaplinkas.
Migrantai skiepytis nenori
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis lrytas.lt paaiškino, kad vos sulaikomi pasieniečių migrantai yra izoliuojami, būtinos procedūros atliekamos tik sulaukus neigiamų COVID-19 testų atsakymų. O su jais kontaktuoja tik pilnai pasiskiepiję darbuotojai.
„Asmenys yra sulaikomi, nuvežami į užkardas ten izoliuojami. Su jais miniimaliai bendrauja, butinius, maisto reikalus sutvarkyti padeda tik pagal pilną programą pasiskiepiję žmonės.
„Kol negaunami testų rezultatai, tol teisiniai formalumai, tyrimai, apklausos, kiek įmanoma, yra pristabdomi. Tai trunka iki paros, dviejų“, – sakė G.Mišutis.
Pasak jo, sulaikomiems migrantams iškart išduodamos veido kaukės, kurių jie papratastai neturi, bet infekcija migrantams nustatoma tik pavieniais atvejais, jokių viruso židinių tarp jų kol kas nepasitaikė.
Migrantams siūloma pasiskiepyti, tačiau vakcina jų nedomina.
„Užsieniečiams pasiūloma skiepytis, paaiškinamos grėsmės, kokia yra situacija, kodėl reikia skiepytis – atliekamas šviečiamasis darbas. Bet bent jau iki ketvirtadieio vakaro nebuvo atsiradę nei vieno, kuris sutiktų skiepytis“, – paaiškino G.Mišutis.
Anot jo, vienuolikos asmenų grupė jau buvo sutikusi skiepytis, bet atėjus paskirtam laikui migrantai persigalvojo.
„Delta“ atmainos „raktas“
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga portalui lrytas.lt sakė, kad viruso prisitaikymą lengviau užkrėsti žmogų lemia S baltymo mutacijos.
„Jeigu S baltymas yra raktas, o mūsų ląstelių receptoriai yra spyna, tai tas raktas darosi tikslesnis, jam darosi labai lengva atrakinti tą spyną. Virusui nebereikia tamsoje spynos klebenti“, – vaizdų palyginimą pateikė M.Strioga.
Pasak jo, palengvėjęs viruso kelias į žmogaus ląstelę gali lemti sunkesnę ligos eigą, nes dėl padidėjusio skvarbumo į organizmą patenka daugiau viruso.
„Pavyzdžiui, gali reikėti milijono viruso kopijų, kad į ląstelę patektų 100 tūkstančių. Jeigu tas viruso raktas tikslus, tai jau didesnė viruso dalis gali patekti. Kuo daugiau viruso patenka, tuo jis intensyviau dauginasi, didenis krūvis tenka infekuotoms ląstelėms, imuninei sistemai“, – paaiškino imunologas.
M.Striogai sako, kad sunkesnę ligos eigą virusas gali ir dėl kitų charakterinių pokyčių. Mutuodamas virusas gali įgauti savybę slopinti imuninį atsaką arba pagerinti savo gebėjimą daugintis jau patekus į užkrėstą ląstelę.
Pirma vakcina neapsaugo?
Imunologo teigimu, „Delta“ atmaina kelia susirūpinimą, nes pirmoji vakcinos dozė saugo daug mažiau nei nuo kitų viruso tipų.
„Po pirmo skiepo apsauga yra apie 30 proc. Bet po dviejų dozių apsauga jau siekia 80 proc. Tokį veiksmingumą rodo mRNR vakcinos („Pfizer“ ir „Moderna“ – aut. pastaba)“, – teigė M.Strioga ir patikslino, kad nuo šios viruso atmainos pakankamai efektyviai saugo ir „AstraZeneca“ skiepas.
„Vienos vakcinos dozės esant šitai „Delta“ atmainai nepakanka. Ji sukelia mažiau neutralizuojančių antikūnų, susidaro mažesnis jų titras. Ir jeigu viruso galimybė užkrėsti geresnė, tai ypač svarbi antikūnų kiekybė. O po būtent po antros skiepo dozės ypač padidėja antikūnų kiekybė“, – paaiškino M.Strioga.
Sujudimas anapus Lamanšo
Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje (JK) per parą buvo registruoti 7 393 nauji atvejai – didžiausias skaičius nuo vasario mėnesio.
Daugiau nei 90 proc. registruojamų naujų atvejų yra užsikrėtimai „Delta“ atmainos virusui, teigia šalies vyriausybė.
Būtent šios atmainos viruso plitimas pavasarį lėmė rekordinius sergamumo ir mirštamumo rodiklius Indijoje.
Skelbiama, kad toli pažengusi vakcinacijos programa sušvelnino „Delta“ atmainos poveikį, todėl visuomenė raginama skiepytis ir gauti abi vakcinos dozes.
Nepaisant augančių skaičių, Anglijoje toliau ginčijamasi dėl birželio 21 dieną planuojamų visų karantino ribojimų atšaukimo. Verslo ir kultūros sektoriaus atstovai ragina vyriausybė pasiklauti vakcinų apsauga ir atlaisvinti visus suvaržymus. B.Johnsonas pastaruoju vengė šį klausimą komentuoti išsamiau. Savo sprendimą paskelbti jis ketina birželio 14 dieną.
JK iki šiol fiksuota daugiausiai mirties nuo COVID-19 atvejų visoje Europoje.
