ĮNR pranešimai sudaro vos 0,23 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus.
Gegužės mėnesį paskiepyta per 619 tūkst. Lietuvos gyventojų
VVKT penktąjį vakcinacijos mėnesį iš viso gavo 986 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias ĮNR, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu.
„Galima pastebėti, kad bendras reakcijų skaičius nuosekliai didėja, nes daugėja vakcinacijų, bet pranešimų dalis nuo bendro skiepijimų skaičiaus mažėja“, – penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė G.Andrulionis.
Po vakcinos „Pfizer“ vartojimo buvo gauta 370 pranešimų apie ĮNR; po vakcinos „Moderna“ vartojimo buvo gautas 101 pranešimas apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 483 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 29 pranešimai. 3 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Kodėl dažniau skundžiasi po „VaxZevria“ skiepo?
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pastebėjo, kad daugiausia pranešimų sulaukta dėl reakcijų po „VaxZevria“ skiepo, nors tai nėra plačiausiai šalyje naudojama vakcina.
Ji pabrėžė, kad pranešimų srautas iš dalies rodo ir dėmesį konkrečiai vakcinai viešojoje erdvėje. „(Didesnis pranešimų skaičius – aut. pastaba) nebūtinai rodo vakcinos saugumo problemas“, – patikino specialistė.
„Ypatingai tai matėsi vasario mėnesį, kai buvo kilęs didžiulis ažiotažas dėl tuo metu dar „AstraZeneca“ vakcinos. Tuo metu pranešimų srautas tikrai išsiskyrė“, – dėstė R.Pilvinienė.
938 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 48 – kaip sunkūs. Moterys vėlgi pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 695 ir 288 pranešimus. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 17-95 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 54, iš pacientų – 890, tuo tarpu 42 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Ypatingos nepageidaujamos reakcijos
Viena dažniausių ypatingų nepageidaujamų reakcijų – parestezija, kurią patiriantys žmonės, anot R.Pilvinienės, praneša apie „įvairių kūno vietų tirpimą“ arba „skruzdžių, vabaliuko rėpliojimo pojūtį“. Šie tariami pojūčiai dažniausiai pasireiškia veido liežuvio, galūnių srityje.
Po „Pfizer“ vakcinos pranešta apie 34 parestezijos atvejus, po „Moderna“ – 10, po „VaxZevria“ – 34.
Gana neįprastas nepageidaujamas poveikis – arterinio kraujo spaudimo padidėjimas. Jį yra patyrę visomis keturiomis vakcinomis Lietuvoje paskiepyti žmonės.
„Ypatinga yra tai, kad kai kuriais atvejais žmonės praneša apie arterinio kraujo spaudimo padidėjimą tokioje situacijoje, kai iki tol žmogus neturėjo padidėjusio kraujospūdžio“, – teigė R.Pilvinienė.
Anot jos, kraujo spaudimo pokyčiai gali būti susiję ir su skiepijamų žmonių jauduliu, vakcinos baime.
„Arterinis kraujo spaudimas reaguoja į stresines situacijas, nerimą“, – sakė specialistė.
R.Pilvinienė stebino tai, kad pasitaikė keletas pranešėjų, kurie patirtą insultą buvo linkę sieti su vakcinacija, o ne tuo, kad metų metus sirgo hipertenzija.
„Kartais gaunasi ne visai teisingų išvadų darymas iš situacijos, kuri ne visai yra nulemta vakcinacijos“, – pastebėjo specialistė.
Kelioms dešimtims asmenų po skiepo pasireiškė tachikardija. Tačiau R.Pilvinienė pabrėžė, kad padidėjęs širdies susitraukimų dažnis taip pat gali būti nulemtas streso, o ne vakcinos poveikio.
Taip pat pasitaikė pranešimų apie kitą dieną po skiepo pasireiškusį mieguistumą, o daliai žmonių priešingai – nemigą. Sulaukta keliolika tokių pranešimų.
Itin retais atvejais sulaukta pranešimų apie miokarditą, periferinį veido paralyžių, juostinę pūslelinę, anafilaksinį šoką.
Kelios dešimtys žmonių per gegužę pranešė nualpę po skiepo. Tai specialistė siejo ne su suleidžiamu preparatu, o vertino kaip psichogeninę reakciją į adatos dūrį.
R.Pilvinienė pabrėžė, kad pats alpimas nėra pavojingas. Grėsmę kelia tik griuvimo padariniai.
„Vienas pranešėjas teigė, kad po vakcinacijos nualpo ir dėl to jam lūžo veido kaulai. Mes linkę tikėti tuo, ką žmonės pranešą. Galbūt taip galėjo nutikti. Jeigu žmogaus kūno masė didesnė, jis krenta iš stovimos padėties, tada smulkių kaulų lūžiai galimi“, – sakė specialistė.
Kodėl gali suskausti kaklą?
Po skiepo Lietuvos gyventojai dažniausiai skundėsi dėl karščiavimo, galvos skausmo, šaltkrėčio, bendro silpnumo jausmo, skausmo injekcijos vietoje, raumenų skausmų, ar galvos svaigimo.
„Pranešama apie injekcijos vietos skausmą. Šiuo atveju galūnės į kurią atlikta vakcinacija. Yra pranešimų ir dėl injekcijos vietos paraudimo. Pasitaiko ir limfmazgių reakcijų.
Limfadenopatija yra limfmazgių sureagavimas į vakciną. Tokia, kaip ir uždegiminė imuninės reakcija. Vakciną leidžiant į žąstą, dažniausiai ji pasitaiko pažasties limfmazgiuose. Žmonės praneša apie skausmą, limfmazgių padidėjimą, pažasties srities ištinimą, kas mums ir leidžia suprasti apie limfadenopatiją injekcijos vietoje“, – paaiškino R.Pilvinienė.
Ji sakė retesniais atvejais tokia reakcija pasireiškia ir kitose vietose. Pasak jos, kartais sureaguoja kaklo limfmazgiai, dalis žmonių skundžiasi požandikauliniais limfmazgiais.
„Tai iš esmės yra suprantama, nes limfmazgiai yra labai svarbi mūsų imuninės sistemos dalis, kuri privalo reaguoti į mums suleistą svetimą baltymą ir taip prisideda prie imuninio atsako formavimo“, – nuramino specialistė.
Penktadienį skelbtais Statistikos Departamento duomenimis, iš viso šalyje paskiepyta per 1 mln. 75 tūkst. arba 38,5 proc. šalies gyventojų.
Beveik 659 tūkst. yra pasiskiepiję pilnai, o vieną skiepo dozę yra gavę arti 417 tūkst. šalies gyventojų.
Lietuva iki šiol yra gavusi daugiau kaip 1,956 mln. vakcinos dozių, 1,931 mln. iš jų yra paskirstyta vakcinacijos centrams. Iki šiol sunaudota per 1,714 mln. vakcinos dozių.
