Kai kurie parlamentarai paprašė pataisos svarstyme padaryti pertrauką ir per tą laiką labiau įsigilinti, ar supaprastinimas duos naudos ir kiek draudimo įmonės galėtų susirinkti informacijos apie žmogaus sveikatą. Baiminamasi, kad nepasitaikytų piktnaudžiavimo atvejų.
Pataisų priešininkai įsitikinę, kad pataisomis draudimo įmonėms sudaroma galimybė gauti daugiau klientų medicininių duomenų nei gali gauti dabar.
„Teisiniam pagrindui keičiantis yra tam tikrų niuansų. Kai duodi sutikimą, tai žinai, ką jie pasiima, kai jiems sutikimo nebereikia, gali įrašyti prašyme platesnius duomenis, gal ne viską gaus, o gal ir gaus“, – svarstė „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Valstietis Valius Ąžuolas prognozuoja, kad draudimo įmonėms prie žmogaus sveikatos duomenų priėjimas reikalingas rasti kažkokių sveikatos sutrikimų, o remiantis jais ir susiejus su įvykiu, dėl kurio prašoma draudimo išmokos, žmogui sumokėti kuo mažiau.
„Prieš pusmetį buvai pasitempęs raiščius ir vėliau, įvykus kojos traumai, atkas be žmogaus sutikimo tą info ir sakys, kad traumą išprovokavo tas raiščių patempimas, nes negalėjai gerai vaikščioti ar bėgioti“, – komitete pateikė pavyzdį jis.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė sakė, kad tokiu leidimu siekiama efektyvinti draudimo sutarčių vykdymą ir žmonių galimybes greičiau gauti draudimo išmoką.
„Neįtakos duomenų apimties“, – parlamentarus tikino ji.
L. Šumskaitės teigimu, gyventojams leidus savo sveikatos duomenis draudimo įmonėms gauti be jų sutikimo, išmokų skyrimo laikotarpis, draudikų vertinimu, sutrumpėtų apie dvi savaites.
Pasak jos, dabar nesutikęs, kad jo duomenys būtų tvarkomi, žmogus negautų išmokos dėl draudiminio įvykio, arba pats turėtų draudimo įmonei pateikti duomenis. Tačiau ji įspėjo, kad išrašai iš sveikatos ligos istorijos kainuoja.
Lietuvos gyvybės draudimo asociacijos Duomenų apsaugos ir pinigų plovimo prevencijos pareigūnė Evelina Kisieliūtė taip pat aiškino, kad medikų prašomų apie apdraustą žmogų duomenų kiekis nesikeis.
„Lygiai tas pats bus gaunama. Apimtis tokia pati. Kai kreipsimės dėl duomenų, turėsime pateikti pagrindą (kam ta informacija reikalinga – BNS)“, – teigė ji.
Tačiau E. Kisieliūtė pripažino, kad dabar retai pasitaiko atvejų, kai dėl duomenų teikimo žmogus, norintis gauti išmoką, neduoda sutikimo.
„Kartais nesutinka pateikti tam tikrų duomenų. Tada negalime įvertinti ir sudaryti sutarties ar skirti išmokos“, – tvirtino ji.
Po posėdžio E. Kisieliūtė BNS tvirtino, kad dažniausiai duomenis apie savo sveikatą draudimo įmonėms atsisako pateikti klientai iš provincijos gydymo įstaigų.
„Jie tikrai yra išgąsdinti, kad niekam tų duomenų neduotų Jie gan konservatyvūs duomenų klausimais. Sakyčiau neduoda iš nežinojimo, ar galima duoti. Ilgiau užtrunka duomenų gavimas, reikia su administracija kalbėti. Didelė gydymo įstaigos, miestuose dažniau su tuo susiduria, joms paprasčiau negu mažoms poliklinikoms. Nors gal ir gerai, kad žmonės yra atsargūs“, – BNS pasakojo E. Kisieliūtė.
V. Gapšys BNS teigė, kad klausimas su draudimo įmonėmis ir Finansų ministerija buvęs dar kartą aptartas po posėdžio.
Pasak jo, aiškėja, kad dabartinis pacientų duomenų teikimo draudimo įmonėms reglamentavimas veikia ir jo tobulinimas greičiausiai neturi didelio poreikio.
„Gal ir būtų patogesnis draudimo bendrovėms ir kai kuriais atvejais klientams, kad nereikėtų tiek daug pasirašinėti dokumentų, bet gali būti, kad nepateisina po to galimų atsirasti rizikų“, – teigė V. Gapšys.
Jis įtaria, kad gaudamos informaciją apie vieną įvykį, draudimo įmonės gali sužinoti ir daugiau duomenų.
„Susilaužėt šonkaulius, darėt operaciją, anesteziologas susirinko duomenis apie kepenų, širdies būklę. Ir tą informaciją gaus draudimo įmonė. Kai klientas sudarys kitą sutartį ar norės pratęsti, draudimo įmonė gali į juos atsižvelgti nustatydamas draudimo įmoką“, – svarstė jis.
