Šalyje atlikti 3472 molekuliniai (PGR) ir 2122 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 558,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento.
Vilniaus gatvėse vyksta maršai, bet koronavirusas iš Lietuvos niekur žygiuoti nesiruošia. Šilti pavasariški orai daugeliui leido pamiršti ir tai, kad karantinas nesibaigė. Daugybė poilsiautojų savaitgalį patraukė prie jūros, nepamiršti liko ir parkai. Regis, viskas po senovei. Tik ligoninėse dar verda sunki kova už į viruso gniaužtus patekusių nelaimėlių gyvybes.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 63 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 240 tūkst. 79 asmenys, deklaruotas 192 tūkst. 661 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 647 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 64 tūkst. 65.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4112 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8308 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1256 COVID-19 pacientai, iš jų 116 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1256 COVID-19 pacientai, 116 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Pacientų skaičius, lyginant su ankstesne diena, šiek tiek ūgtelėjo: sekmadienį jis siekė 1222.
Deguonis papildomai tiekiamas 1047 ligoniams, 62 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 64 žmonės.
Praėjusią parą paskiepyta bevek 500 žmonių
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 294 žmonės, antrą – 204, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 863 tūkst. 957 žmonės, abiem – 442 tūkst. 373.
Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 66,6 proc. 70–74 metų gyventojų ir 64,1 proc. 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 43,7 proc., 45–54 metų amžiaus grupėje – 33,8 proc., 35–44 metų grupėje – 27 proc., 25–34 metų grupėje – 19,6 proc. gyventoj. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 16,2 proc. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 30,9 proc. žmonių.
Lietuva iš viso iki šiol yra gavusi 1 mln. 413 tūkst. 545 vakcinos dozes, 1 mln. 396 tūkst. 545 iš jų pristatytos į vakcinavimo centrus. Iš viso sunaudota 1 mln. 306 tūkst. 330 dozės.
Kol kas nepanaudota per 107 tūkst. dozių.
Savaitgalį senjorus skiepija namuose
Kauno vakcinavimo centras iki šiol miestui skiriamus vakcinų kiekius išnaudoja greičiau nei per savaitę, net ir dirbant puse pajėgumų. Dėl to penktadienį teko užverti duris nė nesulaukus pietų, o dalį ten dirbančių medikų nuspręsta deleguoti išvažiuojamiesiems vizitams – sparčiau skiepyti senyvo amžiaus ar sunkių ligų bei negalios paliestus žmones namuose. Penktadienį Kauno miesto poliklinikos medikų ir savanorių komandos persėdo į penkis automobilius.
Maždaug šimtas senyvo amžiaus, sunkiai sergančių ar neįgalių žmonių jau šiomis dienomis sulauks medikų vizito bei skiepų nuo COVID-19 namuose. Jei pacientai dėl objektyvių priežasčių negali apsilankyti vakcinavimo centre, personalas iš Kauno ledo rūmų keliaus pas juos.
„Ledo rūmų vakcinavimo centras jau kuris laikas dirba mažesniu nei 50 proc. pajėgumu. Procesus deriname pagal gaunamus vakcinų kiekius. Ligšiolinė patirtis rodo, kad gyventojų skiepijimas namuose gerokai užtrunka. Padidinus mobilių komandų skaičių ir turint papildomas transporto priemones, šiais pacientais bus pasirūpinta kur kas operatyviau.
Džiaugiamės socialiai atsakingo verslo iniciatyvomis – su jų pagalba galime efektyvinti kovą su COVID-19 grėsmėmis ir užtikrinti, kad vakcinavimas Kaune išlaikytų esamą pagreitį“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
Kiekvienam namuose lankomam žmogui skiriama apie valandą, kadangi vizituojantis personalas turi padėti sunkiai judančiam asmeniui pasiruošti skiepui, stebėti jį po vakcinavimo dėl galimų pašalinių reakcijų. Taip pat nemažai laiko užtrunka ir nuvykimas. Dėl to nuo pat vakcinavimo pradžios dirbusi viena mobili medikų komanda per dieną aplankydavo apie 10 pacientų.
„Pfizer“ vakcinos efektyvumas
Nustatyta, kad paskiepijus žmones antra „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 doze 12 savaičių po pirmojo skiepo, susidaro 3,5 karto daugiau antikūnų, nei taikant 3 savaičių skiepijimo intervalą, rašo „The Guardian“.
Taip teigiama Birmingemo universiteto kartu su Anglijos visuomenės sveikatos agentūra atliktame tyrime. Tokie rezultatai pagrindžia Jungtinėje Karalystėje (JK) taikoma, bet diskusijų iki šiol sulaukusią skiepijimo schemą, kai antra vakcinos dozė atidedama ilgesniam laikui, nei nurodo gamintojas.
Nėra abejonių, kad daugelis žmonių, pasiskiepiję abiem vakcinos dozėmis, bus tinkamai apsaugoti nuo koronaviruso keliamų grėsmių, tačiau stipresnis atsakas, kuris pastebimas pavėlinus antrąją dozę, gali reikšti, kad imunitetas išliks ilgesnį laiką. Pasak tyrėjų, tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.
„Mes parodėme, kad vyresniems žmonėms antikūnų atsakas po antrosios „Pfizer“ vakcinacijos tikrai stipriai padidėja, kai skiepijimas atidedamas iki 11–12 savaičių“, – sako vyresnioji tyrimo vadovė Helen Parry.
Skiepijimo tempai Lietuvoje
Neringa ir toliau išlieka sparčiausiai skiepijančia savivaldybe šalyje, bent vieną skiepo dozę čia jau gavo beveik du trečdaliai (61,1 proc.) gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys.
Tarp didmiesčių lyderiai taip pat nesikeičia – daugiausia paskiepytų žmonių yra Alytuje ir Kaune. Čia bent vieną vakcinos dozę gavo po trečdalį (34,5 proc.) gyventojų.
Tarp sparčiausiai skiepijančių Lietuvos savivaldybių po Neringos rikiuojasi Birštonas (46,5 proc.) ir Anykščių rajonas (37,5 proc.). Tarp mažiausiai paskiepijusių savivaldybių išlieka Šalčininkų rajonas (17,7 proc.) ir Visaginas (18,2 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalį gyventojų paskiepijo Klaipėda, Vilniaus, Klaipėdos ir Skuodo rajonai, visos kitos šalies savivaldybės yra paskiepijusios mažiausiai ketvirtadalį savo gyventojų.
Tarp didžiausių šalies miestų po Alytaus ir Kauno rikiuojasi Vilnius, čia bent vieną dozę gavo 32,1 proc. gyventojų. Panevėžyje paskiepyta 31,5 proc., Šiauliuose – 26,1 proc., o Klaipėdoje – 23,7 proc. gyventojų.
